Kodėl lietuviai gyvena trumpiausiai Europoje?

Atsakomybė už savo sveikatą visų pirma tenka pačiam žmogui, tačiau Vyriausybė turėtų daugiau dėmesio skirti visuomenės sveikatai ugdyti. Tam savivaldybėse kuriami sveikatos biurai vargu ar pajėgs atkurti šią sudėtingą ir svarbią misiją.

20-64 metų Lietuvos gyventojų mirtingumas mūsų šalyje yra vienas didžiausių Europoje. Mūsų šalies vyrai gyvena vidutiniškai 10 metų trumpiau negu europiečiai, moterys - 4 metais. Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė yra beveik 3 metais mažesnė negu tų šalių, kurios į ES įstojo kartu su mūsų šalimi.

Esame silpnesni

Šie duomenys - iš ketverius metus vykdyto Europos Komisijos finansuojamo projekto, kuris nagrinėjo priešlaikinio mirtingumo (tokiu vadinamos mirtys nesulaukus 65 metų) priežastis, lemiančias senesniųjų ir naujųjų ES valstybių gyventojų sveikatos būklės skirtumus.

2002 metais numatoma Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 66,2, o ES šalyse - 76,0 metai, moterų atitinkamai - 77,5 ir 81,8 metai. Po penkerių metų numatoma Lietuvos vyrų vidutinė gyvenimo trukmė išliko bemaž tokia pati, o kitose ES šalyse vidutiniškai pusmečiu pailgėjo.

20-64 metų Lietuvos vyrams rizika mirti įvardyta 40 proc., (šalyse senbuvėse - 17 proc.), moterų rodiklis - atitinkamai 15 ir 9 proc.

Tyrimas parodė, kad daugiausia įtakos (51 proc.) Lietuvos ir senųjų ES šalių vyrų vidutinės gyvenimo trukmės skirtumui turėjo mirtys dėl išorinių priežasčių. Mūsų šalies moterų trumpesnį vidutinį amžių išorinės priežastys lėmė 36 proc., širdies ir kraujagyslių ligos - 33 proc.

Lemia gyvensena

Lietuvos 20-64 metų vyrų mirtingumas dėl savižudybių didžiausias ES, moterų užima trečią vietą po Belgijos ir Suomijos. Tokio pat amžiaus žmonių mirtingumas, susijęs su alkoholio vartojimu, - trečias ES, po Rusijos ir Estijos (vyrų) ar Vengrijos (moterų).

Lietuvos vyrų mirtingumas dėl išorinių priežasčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ES vidurkį viršija net 10 kartų.

„Tyrimas parodė, kad daugiausiai įtakos visuomenės sveikatos būklės atotrūkiui tarp naujųjų ir senųjų ES valstybių turi gyvensenos veiksniai, kai kurie teisės aktai, ir ypač alkoholio vartojimas, rūkymas ir neteisingi mitybos įpročiai. Rezultatai verčia mąstyti, kokių tarpžinybinių poveikių priemonių reikia imtis, kad keistųsi žmonių požiūris į sveikatą. Mat gyvensenos ypatumai labai susiję su lėtinėmis ligomis bei vėžiniais susirgimais", - teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus Romualdo Sabaliausko, Lietuvos piliečių sveikatos rodikliai tokie prasti pirmiausia todėl, kad mūsų šalyje mažai dėmesio skiriama pirminei profilaktikai, vykdant įvairias tarpžinybines sveikatinimo programas nenoriai dalyvauja kiti sektoriai - žemės ūkio, ekonomikos, švietimo.

Skaudžiausia rykštė - alkoholis

Tyrimo duomenimis, daugumą priešlaikinių mirčių dėl lėtinių ligų ar išorinių priežasčių lemia alkoholis. Jis kaltas dėl daugumos savižudybių bei mirčių keliuose.

„Šie duomenys rodo alkoholizmo ir rūkymo pasekmes, padeda pasaulyje patvirtintomis metodikomis įvertinti, kokį poveikį sveikatai turi šie žalingi įpročiai. Dažnai tekdavo girdėti, esą negalima įrodyti, kad Lietuvoje visuomenės sveikata tokia prasta būtent dėl alkoholio ar tabako vartojimo. Šis tyrimas sudėjo visus taškus", - pastebėjo Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos prezidentas gydytojas psichiatras dr. Aurelijus Veryga.Niekam ne paslaptis, kad alkoholis sukelia daug sunkių ligų. 20-64 metų gyventojų mirtingumu nuo kepenų cirozės Lietuva yra septinta ES šalyje. Girti asmenys įvykdo net penktadalį nusikaltimų, sukelia vis daugiau avarijų. Kasmet apsinuodiję alkoholiu miršta apie 450 žmonių ir šis skaičius vis auga. Teigiama, kad alkoholis lemia 70 proc. savižudybių.

Rūkymo pasekmės

Tabako vartojimas, ekspertų duomenimis, lėmė 30 proc. sveikatos rodiklių skirtumo tarp naujųjų ir senųjų ES šalių.

Rūkymo paplitimu tarp 20-64 metų piliečių Lietuvos vyrai ES yra aštunti, už mūsų šalies moteris rečiau dūmą traukia tik rumunės.

Tačiau mirtingumu nuo plaučių vėžio mūsų šalies vyrai atsilieka tik nuo vengrų, lenkų, rusų, latvių ir rumunų, o moterys juo serga mažiausiai Europoje.

Anot Kauno medicinos universiteto atstovo dr. Aurelijaus Verygos, rūkančių moterų skaičiaus augimą Lietuvoje sumažino tabako reklamos draudimai.
„Praėjusį dešimtmetį dėl patrauklios rinkodaros rūkančių moterų skaičius buvo išaugęs net du kartus. Šios situacijos pasekmių dar nejaučiame, sergančių plaučių vėžiu nepadaugėjo, bet pajusime po 10-15 metų - per tiek laiko išsivysto lėtinės ligos", - pastebėjo dr. A.Veryga.

Pasiūlymai Vyriausybei

Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos nariai akcentuoja, kad žmonės savaime staiga nepradeda daugiau gerti, tam reikalinga apgalvota rinkos strategija. „Alkoholio ir tabako pramonės gyvena iš sergančių, priklausomybę turinčių žmonių, todėl jos turi būti kontroliuojamos", - pabrėžia jie.
A.Veryga pastebėjo, kad diskusijos dėl alkoholio reklamos ribojimo Lietuvoje prasidėjo tik pernai. Iki tol alkoholio prieinamumas buvo gerinamas, dabar matome rezultatus.

„Pasaulio mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad alkoholio prieinamumą mažinančios priemonės yra efektyvios, jos ne tik sumažina alkoholinių gėrimų vartojimą bei sveikatai daromą žalą, bet ir pagerina kriminogeninę situaciją. Ypač svarbu riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis net ir nežymus prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas daugybei žmonių leistų išvengti negalios. Lietuvoje, kuri garsi alkoholio vartojimu, tai turėtų būti daroma griežtai. Todėl pasisakome už alkoholinių gėrimų prekybos draudimą nuo 22 iki 10 val. Pereinamuoju laikotarpiu pritartume Seimo sprendimui apriboti prekybą alkoholiniais gėrimais bent nuo 22 iki 8 val." - rašoma Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos kreipimesi.

„Estija neseniai apribojo prekybos alkoholiu laiką. Tai sukėlė audringą alkoholio pramonės ir visuomenės reakciją. Tokie sprendimai nebūna sutinkami vienareikšmiškai", - pastebėjo A.Veryga.

Padėtų daugiau draudimų?

Lietuvoje girtaujančių (geriančių alkoholį kas trečią dieną) vaikų per 10 metų padaugėjo 5 kartus, ir vis daugėja, alkoholinių psichozių skaičius nuo 1990 m. išaugo daugiau nei 10 kartų.

Pasak Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos narių, priešintis alkoholio gamintojų pelno siekiui reikia nedelsiant: padidinti alkoholio kainą tiek, kad ji viršytų gyventojų pajamų augimą, uždrausti alkoholio reklamą, tokius gėrimus kaip vaikiškas šampanas, sugriežtinti alkoholio prekybą ir bausmes už jo pardavimą nepilnamečiams, ugdyti sveiką gyvenseną mokyklose.
„Kauno medicinos universiteto atlikti tyrimai parodė, kad nepilnamečiai alkoholinių gėrimų dažniausiai įsigyja mažose parduotuvėse ir kioskuose. Alkoholiu prekiaujančius kioskus teisėsaugos pareigūnai įvardija padidintos kriminogeninės rizikos taškais, šalia kurių dažnai įvyksta nusikaltimų. Todėl draudimas prekiauti alkoholiu kioskuose būtų pirmasis žingsnis reguliuojant prekybą alkoholiniais gėrimais. Taip pat ragintume priimti draudimą prekiauti alkoholiu degalinėse. Tokia praktika taikoma daugelyje pasaulio šalių. Vėliau prekiauti alkoholiniais gėrimais turėtų būti leidžiama tik specializuotose parduotuvėse", - teigiama Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos pranešime.

Įspėjimų nepaiso

„Jeigu alkoholio ir tabako pramonė apvaginėja žmonių sveikatą ir juos žudo, įstatymai ją turi itin suvaržyti ir užtikrinti, kad jos gaunamas pelnas padengtų žmonių sveikatai daromą žalą", - nuskambėjo mintis spaudos konferencijoje, kurioje buvo pristatomi Europos Komisijos projekto duomenys.
Ar nėra galimybės sveikatos netekusiems rūkoriams ir alkoholikams iš tabako ar alkoholio pramonės prisiteisti kompensacijų? A.Veryga šiuo klausimu nėra optimistas. Šalyse, kurių piliečiai taip padaro, tos pačios alkoholio ar tabako įmonės gyvuoja šimtmečius, žmonėms pavyko įrodyti, kad jos slėpė duomenis apie savo produkcijos žalą sveikatai.

Ne informuoti, o mokyti

R.Vaitkienė ir R.Sabaliauskas įsitikinę, kad Lietuvos vyrai gyvena trumpiausiai Europoje tik dėl savo elgsenos ypatumų.

„Žmones būtina mokyti, kad jie suprastų - sveikata yra brangesnė nei jie patys ją vertina. Dabar savivaldybėse kuriami visuomenės sveikatos biurai, kurie ir vykdys šią misiją", - pabrėžė jie.„Sveikatos ugdymo sistemos Lietuvoje nėra. Bent aš jos nematau. Todėl savivaldybėse steigiamų biurų pagrindinė veikla turėtų būti ne rinkti informaciją, o mokyti gyventojus. Tai būtina labai aktyviai daryti ikimokyklinėse įstaigose, mokyklose", - įsitikinusi Kauno medicinos universiteto docentė Jūratė Klumbienė.

ES ekspertai, įvertinę minėto tyrimo rezultatus, ketina prašyti Europos Komisijos pagalbos naujoms ES šalims, kad šios sveikatos srityje greičiau pasivytų senbuves. „Pilotinėmis" būsimo projekto valstybėmis pasirinktos Lietuva ir Serbija.