Greitąja medicinos pagalba piktnaudžiaujama

Antradienį dešimtą valandą sausakimšoje Laisvės aikštėje tarp lengvųjų automobilių įsirangyti bandė ir greitosios medicinos pagalbos autobusiukai. Savivaldybėje vyko Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties ir Panevėžio kolegijos konferencija, buvo priimti svečiai iš Vokietijos ir Latvijos, medikai diskutavo profesiniais klausimais, susipažino su nauja technika, o kieme lūkuriavo niekur neskubanti komanda. Ji miesto centre praleido porą valandų.

Parodomojoje akcijoje dalyvavo du ekipažai ir aikštėje tikrino panevėžiečiams arterinį kraujospūdį, buvo išdalyti Sveikatos skyriaus duoti lankstinukai apie sveiką mitybą ir gyvenseną, diabetą, priklausomybes. Panevėžiečiai medikams galėjo užduoti klausimus, susipažinti su greitosios medicinos pagalbos automobilių įranga, pakalbėti su darbuotojais. Šis renginys yra projekto „Žmogus - žmogui" dalis, jo tikslas - stiprinti medikų ir pacientų ryšį.

Atvažiuoja paduoti tabletės

Kol vokiečiai Savivaldybės salėje supažindino su neatidėliotinos pagalbos teikimo principais esant ekstremalioms situacijoms, panevėžietė, greitosios medicinos pagalbos gydytoja Onutė iš ilgametės praktikos teigė, kad miestiečiai pratę skubią pagalbą kviestis ne vien neatidėliotinais atvejais.

„Tokia tvarka Panevėžy - kam jiems eiti į Laisvės aikštę, jei mums paskambins, o mes atvažiuosim ir pamatuosim. O jaunimas užsiėmęs savais darbais, savo spaudimu nesirūpina, kol neprispaudžia. Panevėžys - ne Vilnius, ne Kaunas, ne Klaipėda... Kituose miestuose seniai nevažinėjama pagal tokius kvietimus. O mūsų žmonės skambina, kviečiasi ir mes važinėjam matuot spaudimo į namus. Problema didelė, nė viename mieste taip nedaroma. Atvirai sakant, spaudimą „mušame" tais pačiais vaistais, kuriuos žmonės ir patys turi. Mes atvažiuojam dviese, trise, kad paduotume vieną tabletę. Tačiau dažnai ir jos neprireikia - pacientas pats vaistų jau būna atsigėręs, tad spaudimas būna nukritęs", - atvirai požiūrį dėstė medikė.

Greitoji - sunkiems atvejams

Gydytoją piktino ne pati akcijos idėja, o kasdienio darbo principas, jį, greitosios medicinos pagalbos darbuotojų nuomone, pakeistų bent dviejų litų mokestis. Gydytoja Onutė įsitikinusi, kad pinigai priverstų pasimatuoti spaudimą dar kartą, o tik tada spręsti, ar būtina kviesti medikus į namus.

Netinkamai greitosios funkciją suprantančių pacientų elgesio priežasčių ji linkusi ieškoti poliklinikose. Visi medikai turėtų dirbti išvien, bet dabar jie atsidūrė priešingose pusėse.

„Niekas nederinama su apylinkės gydytojais, nėra savo turimų ligonių kontrolės. Prisirašo ligonių tūkstančius, o kai reikia gydyti, dažniausiai pasako: kvieskitės greitąją. Čia yra visiška poliklinikos ir Greitosios medicinos pagalbos stoties priešprieša. Kas galų gale turi gydyti: greitoji ar poliklinika? Mes pagalbą teikiam", - savo nuomonę išsakė medikė.

GMP direktorius Vilius Mitka neneigė, kad dauguma iškvietimų nėra būtini: „Žmonėms paaiškiname, patariame, kad kitą kartą jie turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, tikrintis ir vartoti vaistus." Jis tikino, kad medikai stengiasi padėti pacientams atskirti, kas yra šeimos gydytojų, o kas - greitosios medikų darbas. Vis dėlto jis teigė, kad ydinga praktika susiklosčiusi ne vien Panevėžyje.

Tą konferencijoje pabrėžė ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas. Greitoji pagalba turėtų būti kviečiama sutrikus gyvybinėms funkcijoms, ištikus insultui, sutrikus širdies ritmui, kvėpavimui. Tokiais atvejais negalima delsti nė minutės.