Kaip nugalėti ligą?

Ar teko kada nors išeiti iš gydytojo kabineto ašarojant? Galvoje tik viena mintis - kas bus toliau? Netikėta žinia apie blogus citologinių tyrimų rezultatus, mazgelius krūtyse ar miomą kiekvieną gali išmušti iš vėžių. Tačiau rankų nuleisti negalima. Juk baimė ir panika - ne pats geriausias patarėjas.

Gana dažnai sveikatą susigrąžinti padeda vaistai ar operacija. Kartais užtenka reguliariai lankytis pas gydytoją, įdėmiai išklausyti, ką jis sako, pasikliauti specialisto patarimais ir laikytis jo nurodymų. Bet ligą nustatyti galima tik atlikus tyrimus. O paskui, jei reikia, laukia procedūros.

Citologinis tyrimas. Jis atliekamas, norint įsitikinti, ar nėra kokių nors gimdos kaklelio pokyčių. Tai - visiems prieinamas ir patikimas diagnostikos būdas. Jį taikant sužinoma, ar nesergama navikine liga, ar yra rizika ja susirgti.

Juk ligos pradžioje moteris gerai jaučiasi, nebūna jokių negalavimo požymių. O skausmas liudija, kad navikas įsisenėjęs, tada jį gydyti itin sudėtinga. Citologinis tyrimas teikia galimybę aptikti ligos pradžią.

Jei per citologinį tyrimą nustatoma, kad gimdos kaklelyje yra displastinių ląstelių, reikia susirūpinti. Tai - pavojaus signalas. Nors jos nėra navikai, bet padidėja tikimybė, kad gali atsirasti piktybinių auglių.

Šios ląstelės labai skiriasi nuo sveikųjų. Jos tarsi perspėja, kad gimdos gleivinėje vyksta uždegiminiai procesai. Juos gali sukelti ir bakterijos, ir virusai.

Kolposkopija. Šis tyrimas taikomas, kai gimdos kaklelyje atrandama pakitimų. Specialiai pritaikytu instrumentu, kolposkopu, apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta.

Biopsija. Kad būtų atliktas išsamus mikroskopinis tyrimas tiksliai nustatyti, ar nėra vėžio, paimamas gimdos kaklelio audinio mėginys - padaroma biopsija ir atliekamas histologinis tyrimas.

Koks gydymo būdas bus paskirtas, lemia tyrimo rezultatai. Pabaigus gydymo kursą ir vėl atliekamas citologinis tyrimas. Paprastai rezultatai būna geresni. Tačiau būtina rimtai gydytis, nes displastinės ląstelės gali supiktybėti.

Gimdos ertmės išgrandymas. Tai - ne operacija, bet 10-15 minučių trukmės chirurginė procedūra, kai taikoma bendroji nejautra. Per šią procedūrą nustatoma tiksli diagnozė, ligos išplitimo laipsnis, pasirenkamas gydymo būdas.

Be to, gauta medžiaga tiriama - atliekamas histologinis tyrimas. Gimdos ertmę išgramdyti reikia ne tik diagnozei patvirtinti, bet ir gydymo tikslams. Tokiu būdu sustabdomas kraujavimas iš gimdos - tik pašalinus visą išvešėjusią gimdos gleivinę galima visavertė naujos gleivinės regeneracija.

Po šios procedūros apie dvi savaites negalima sunkiai kelti, aktyviai sportuoti.

Krioterapija (šaldymas skystu azotu). Šios procedūros metu maža metalinė plokštelė užšaldoma ir uždedama ant gimdos kaklelio zonos, kad sunaikintų pakitusias ląsteles. Ji taikoma sergančiosioms gimdos kaklelio erozija tuo atveju, jei epitelio pakitimai yra dideli. Jei nustatyti nedideli ląstelių pokyčiai, gydytojas gali skirti vaistų nuo makšties uždegimo ar cheminių preparatų, kurie pašalina nesveiką epitelį.

Gimdos kaklelio žaizdelė (erozija) - dažniausias gimdos kaklelio susirgimas. Atsiranda ryškiai raudonos spalvos nelygi dėmelė, aiškiai besiskirianti nuo sveiko epitelio. Gydytojas diagnozuoja eroziją, kai atlieka įprastinius ginekologinius tyrimus. Šią ligą nesunku išgydyti, jei ji laiku nustatoma.

Gydymas lazeriu. Nesveikos ląstelės, jos paprastai apima didelį gimdos kaklelio plotą, naikinamos lazerio spinduliais;

Elektrokonizacija. Nesveikos ląstelės nupjaunamos elektriniu peiliu. Šis metodas taikomas tada, kai nustatomi dideli gimdos kaklelio pakitimai ar gydymas vaistais nuo uždegimo nedavė rezultatų, kai erozija labai išplitusi.

Operacija. Gimdos mioma - nepiktybinis gimdos lygiųjų raumenų ir jungiamojo audinio auglys. Miomos gali būti dauginės ir pavienės. Jos dažniau atsiranda vaisingo amžiaus, turinčioms antsvorio, negimdžiusioms moterims.

Pomenopauzės laikotarpiu miomos turi mažėti. Jei jos didėja, galima įtarti piktybines ligas. Gydymas priklauso nuo miomos vietos, klinikinių simptomų, dydžio. Pagrindinis gydymo būdas - chirurginis.

Operuojama, kai mioma greitai auga, kai ji yra kraujavimo, sukeliančio mažakraujystę, priežastis. Operacijos apimtis priklauso nuo moters amžiaus, miomos dydžio. Visada stengiamasi atlikti kuo mažiau traumuojančią operaciją. Galimas miomų šalinimas laparoskopijos, laparotomijos arba histeroskopijos būdu, gimdos kūno pašalinimas, gimdos kūno ir kaklelio pašalinimas.

Mamograma. Tai krūtų peršvietimas rentgeno spinduliais. Šis tyrimas padeda aptikti labai mažus mazgelius, net jų užuomazgas. Pastebima neapčiuopiamų, tik rentgenu matomų piktybinio tipo kalcinatų. Tokie būdingi neinvazinio vėžio pradžiai.

Vėžys ne iš karto pasidaro invazinis. Jo piktybiškumą lemia savybės keliauti limfa, krauju, pasiekti kitus organus ir sukelti juose metastazių. Kol navikas augdamas nepasiekia audinio, kuriame yra kraujagyslių, jis - neinvazinis.
Jaunoms moterims krūtų audinys tiriamas echoskopu. Jų krūtų audinys tankus, todėl pagal mamogramą nustatyti ankstyvos stadijos krūties vėžį mažai tikėtina.
Vyresnių moterų krūtyse yra daugiau riebalinio audinio. Jis gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl mamograma daug ką pasako - matosi net ir mažiausi mazgeliai, jų užuomazgos.

Visada tikslinama, kas tai yra: ar gerybiniai krūtų dariniai (pvz., lipoma, fibroadenoma), ar piktybinis navikas. Tad prireikia dar vienos mamogramos ir papildomų tyrimų - echoskopijos, biopsijos ir kt.
Tik po kruopščių tyrimų gydytojas galės daryti išvadą, kokia liga pacientė serga - gerybine ar piktybine.