Gimdos kaklelio vėžys - liga, kurios galima išvengti

Gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje kasmet suserga apie 500 moterų ir pusė iš jų nebepagyja. Dažniausiai liga užklumpa 35-49 metų moteris.

Lietuvoje mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio - vienas didžiausių ES. Mus lenkia tik Rumunija. To priežastis - skiriama itin mažai dėmesio ligos prevencijai ir informacijos sklaidai. Ši liga Lietuvoje dažniausiai nustatoma tik tada, kai ji tampa sunkiai išgydoma - pasiekia trečią ar ketvirtą stadiją. Tuo metu moterys, priešingai nei Vakarų valstybėse, nėra centralizuotai kviečiamos skiepytis iki lytinio gyvenimo pradžios, valstybės švietimo programos, anot informaciją apie šią ligą pasiryžusių skleisti visuomenininkų, pavienės ir trumpalaikės. Kaišiadorių sveikatos biuro atstovo Pauliaus Gradecko teigimu, platesnei informacijos sklaidai kliudo drovumas - nesiryžimas kalbėti garsiai apie lytiniu keliu plintančias ligas ir jų prevenciją. Tačiau tai yra būtina, kad būtų užkirstas kelias dažnai mirtimi pasibaigiančiai ligai. "Gimdos kaklelio vėžio profilaktikoje dabar turėtų reikšmės du svarbūs dalykai - gimdos kaklelio vėžio patikra, kurią organizuoja specialia programa Sveikatos apsaugos ministerija, ir prevencija vakcinuojant jaunas mergaites. Tie du dalykai neatsiejami ir būtini kartu", - aiškino Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė gydytoja Esmeralda Kuliešytė. Vis dėlto pasiryžusioms pirkti skiepus, kurie kainuoja 500 -1000 litų, patariama pasitikrinti, ar gimdos kaklelio ląstelėse nėra vėžinių pakitimų. Šiuos pakitimus sukelia lytiniu keliu plintantis žmogaus papilomos virusas.

Pagal 2007 metų spalio mėnesį tyrimų bendrovės "Sprinter tyrimai" atliktą 500 moterų nuo 18 iki 55 metų apklausą paaiškėjo, kad daugumai moterų trūksta išsamios informacijos apie ligos keliamą pavojų ir jos prevenciją. Tuomet į klausimą, ar gimdos kaklelio vėžio problema aktuali moterims, 44 proc. respondenčių atsakė teigiamai, panašus skaičius - beveik 45 proc. teigė niekada apie tai nepagalvojančios. Tarp pastarąjį variantą pasirinkusiųjų daugiausia buvo jauniausio amžiaus (18-25 metų), žemesnį išsilavinimą turinčių, netekėjusių apklaustųjų. 63 proc. respondenčių sakė pripažįstančios, kad joms didžiausią reikšmę informuojant apie ligą turėtų gydytojo konsultacija, 47 proc. teigė, jog tam labiausiai pasitarnautų žiniasklaida, ypač sveikatos laidos. Dauguma moterų atsakė, kad norėtų pasiskiepyti - tokį atsakymą rinkosi 83 proc. apklaustųjų, 67 proc. sakė, kad skiepytų savo dukrą.