Mityba

Rudas cukrus - tai aktyvių žmonių cukrus, žmonių, kurie stengiasi gyventi sveikai gaudami iš gyvenimo maksimumą.

Ar Jums kada teko po sočių pietų pajusti, kad skrandis nemaloniai pilnas, be to, dingo darbingumas ir norisi miego? Tai neišvengiama, jei pietums valgote nesubalansuotą, iš perdirbtų produktų pagamintą, prastos kokybės maistą.

Ar išties arbata su cukrumi kenksminga? Kokia arbatos su citrina ar pienu nauda? Kokie prieskoniai sustiprina, o kokie atvirkščiai, sumažina šio gėrimo savybes?

Išsirinkti arbūzą nėra taip paprasta. Pirkti jį, iš esmės, tas pats, kas katę maiše. Labai dažnai ši uoga (būtent taip arbūzus vadina botanikai) būna nepakankamai prinokusi, pernokusi arba dar blogiau - užkrėsta žarnyno infekcijų sukėlėjais. Taigi išeina tikras paradoksas: arbūzai nepaprastai naudingi sveikatai, bet netinkamai parinkti gali jai ir pakenkti.

Kodėl batonas ir duona per 2-3 dienas sužiedėja, atsiranda žalsvos dėmės ir pelėsio kvapas? Batonas ir brangus, ir pigesnis, bet supelija dažnai net neišpakuotas. Laikome medinėse duondėžėse - gal reikia išpakuoti ir laikyti šaldytuve, bet tuomet jie sudžius?

Nuomonė, kad sveikai maitintis - brangu, klaidinga. Sveikas maistas - tai paprasti, natūralūs produktai, vadinasi, nedaug kainuojantys. Jeigu bus sumažintos porcijos, produktų krepšelis pasidarys nesunkiai prieinamas. Sveika mityba - tai subalansuota angliavandenių, baltymų ir riebalų pusiausvyra, kai pakanka vitaminų ir mineralų. Žmogaus paros racioną, priklausomai nuo jo individualių savybių, turi sudaryti 50-70 proc. angliavandenių, 30-40 proc. baltymų ir 5-10 proc. riebalų.

Pajutote, kad vėl pradedate priaugti svorio po ilgalaikės dietos? Nepavyksta išlaikyti atsikratyto svorio? Gal pradėjote daugiau valgyti, bet ne dėl to, kad būtumėte praalkusios, o norėdamos pasivyti tai, kokio malonumo buvote atsisakiusios ir bijote naujų dietos išbandymų.

Pitsburgo (JAV) universiteto mokslininkai dietologai nusprendė bandymais patikrinti, ar iš tiesų yra taip, kaip teigia ajurveda - senovės Indijos žinių apie sveikatą, gyvenseną ir gydymą sistema. Pasak jos, ugnis, reikalinga maistui virškinti, kaitriausiai organizme liepsnoja nuo 10 iki 14 val.

Namiškis skundžiasi, kad jam galbūt trūksta vitaminų, nes kamuoja niūrios mintys ir trūksta energijos? Pasiūlykite jam bananų. Šie egzotiški vaisiai ne veltui vadinami gamtos antidepresantais ir stimuliatoriais. Jie nervų sistemą aprūpina būtina energija, sumažina kraujospūdį, sutvarko virškinimą, vidurius, stiprina širdies raumenis.

Kaip sustiprėti ir priaugti svorio? Visiems vieno recepto nėra. Daug ką lemia, su kokia liga teko galynėtis.

Kiekvienas sveiko maisto frazę vertina ir supranta skirtingai. Taip yra todėl, kad ši frazė šiuo metu nėra įteisinta ir daugiausia naudojama tik kaip rinkodaros priemonė, todėl sužinoti objektyvią nuomonę darosi vis sudėtingiau.

Atrodo, kad laikytis dietos šiais laikais kone būtina. Tą skatina įvairios filosofijos ir medikų patarimai, kad antsvoris kenkia sveikatai, taip pat masiškai leidžiamos dietų knygos, o ką dar kalbėti apie žurnalus.

Besirūpinantieji savo sveikata neretai atsisako cukraus ir vartoja jo pakaitalus. Ar jie iš tiesų pagelbsti? Juk vis dažniau pasigirsta kalbų, kad dirbtiniai saldikliai gali atnešti daugiau žalos nei naudos.

Kas yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) tikriausiai kiekvienas suaugęs Lietuvos gyventojas. O jei kas ir nežino, pakanka interneto paieškos sistemoje įvesti „genetiškai modifikuoti organizmai" ir pavyzdžiui google jums suras 19 900 lietuviškų nuorodų, o jei skaitote angliškai, - rasite daugiau nei milijoną informacijos šaltinių.

Sakoma, kad bulvės - antroji lietuvių duona. Jos yra pigus ir maistingas produktas. Bulves valgo ir didelis, ir mažas. Tik retas žino, kad bulvės ne tik tukina, kaip įprasta manyti, bet ir turi nemažai gydomųjų savybių.

Įdomus faktas: daugelis laikytų kenksmingais produktų reabilituoti. Dabar specialistai tikina, kad kai kurie netgi gydo. Kaip iš tiesų yra? Tikėti naujomis rekomendacijomis ar pasilikti prie įprastų dalykų? Tačiau visų pirma reikia žinoti, kaip maistas ar gėrimas veikia organizmą.

Jeigu laikysitės mūsų siūlomų taisyklių, jos padės sumažinti rėmens simptomus, jie kartosis rečiau.

Anksčiau buvo kalbama, kad kava - beveik narkotikas, kad ji dirgina skrandį ir kelia kraujospūdį. Vėliau kava buvo reabilituota, tačiau abejonių liko. Ar tikrai šis gėrimas mums nekenkia?

Tyrimų rezultatai rodo, kad apelsinai, greipfrutai, miežiai, avižos, pupos ir kiti ankštiniai vaisiai bei daržovės, rudieji ryžiai, sumažina cholesterolio kiekį. Be to, daug skaidulų turintis maistas lėčiau virškinamas, todėl nebūna staigių cukraus kiekio svyravimų kaip valgant duoną, bulves ar saldumynus.

Valgydami negerkite vandens, kavos, arbatos ar kitų skysčių. Šios taisyklės būtina laikytis. Gyvūnai ėsdami vandens nelaka, todėl pavyzdį imkime iš gamtos.

Norint būti sveikam sunku apsieiti be aliejaus - jame gausu įvairių vitaminų ir mineralinių medžiagų. Aliejus ne tik gali apsaugoti nuo ligų, bet ir gydyti. Mitybos specialistai pataria kasdien suvartoti iki 50 g nesočiųjų rūgščių, kad racionas būtų subalansuotas.

77 metų pašnekovė, kuriai guvumo pavydėtų ne viena jauna moteris, tikina, kad mūsų mitybos šaltiniai yra du. Mes gauname energijos ne tik iš maisto - per skrandį, bet ir iš aplinkos - per energetinius kanalus.

Kaip atskirti, kuris kiaušinis ekologiškas, o kuris - ne? Paprasta. Tereikia išmanyti kiaušinių ženklinimo simbolius.

Marinuotoje mėsoje ir po kepimo ant grotelių išlieka naudingosios medžiagos. Tokiu būdu keptoje mėsoje gausu natūralių antioksidantų.

Ar jogurtas su gerosiomis bakterijomis sveikesnis nei paprastas pieno produktas? O galbūt česnako skiltelę pakeičia citrinos griežinėlis? Tokie klausimai parduotuvėje kyla kiekvienam.

Per Velykų šventes kiaušinių galima suvalgyti daugiau nei įprastai ir nepakenkti sveikatai. Kiaušinių trynyje yra tiek daug cholesterolio, kad mitybos specialistai kiaušinius vadina cholesterolio bombomis. Tačiau jos nebus baisios, jei kiaušinius valgysime su produktais, kuriuose daug skaidulų ir lecitino.

Ar žinote, kad kai kurių dešrelių jokiu būdu negalima kepti, tačiau gamintojai mūsų apie tai neįspėja?

Dar vienas video reportažas, apie maisto ypatumus Lietuvoje. Skanaus.

Šaltuoju metų laiku maisto kaloringumas turi būti didesnis. Ne veltui žiemą taip norisi ko nors riebaus arba saldaus.

Maltų kaulų ir odelių dešra, šokolado skonio saldainiai, alus iš miltelių, hidroponinės daržovės ir sultinys iš natrio gliutamato. Visa tai - prekybos centrų lentynose, kuriose turėtų būti maistas.