Bulvės ne tik pasotina

Sakoma, kad bulvės - antroji lietuvių duona. Jos yra pigus ir maistingas produktas. Bulves valgo ir didelis, ir mažas. Tik retas žino, kad bulvės ne tik tukina, kaip įprasta manyti, bet ir turi nemažai gydomųjų savybių.

Bulvės „krikštatėvis"

Bulvės, kaip kultūrinis produktas, pradėtos auginti Pietų Amerikoje prieš 15 tūkst. metų. Niekas Europoje negirdėjo apie ši augalą iki XV a. Tiktai 1492 m. Kristupas Kolumbas supažindino europiečius su pražūtinguoju tabaku ir tuo metu egzotiško augalo bulvės gumbais. Labai greitai bulvės paplito po visą pasaulį ir garavo tiek dvarininko, tiek valstiečio lėkštėje. Šiandien bulvės auginamos 130 šalių.

Vitaminų lobynas

Bulvės ne veltui pramintos antrąja duona, - jose daug vitaminų ir būtinų organizmui medžiagų. lšvesta nemažai skirtingų bulvių veislių, todėl jų sudėtis truputį skiriasi. Šviežiame gumbe yra apie 75-80 proc. vandens ir apie 18 proc. krakmolo.

Bulvėse nestinga vitaminų B2, B6, PP, K, E, karotino - provitamino A (daugiau jo yra ne baltose, o gelsvose bulvėse) ir, žinoma, vitamino C. Žmogus, suvalgęs 200 g bulvių, patenkina pusę šio vitamino paros normos. Bulvės - neprastas mineralų šaltinis (kalio, fosforo, kalcio, geležies ir magnio), organinių rūgščių ir karotino. 100 gramų ką tik iškastų bulvių yra apie 20 ml askorbo rūgšties. Tai sudaro apie 1/3 šio vitamino paros normos. Senose bulvėse jo yra gerokai mažiau. Gausu ir mineralų. Ypač daug kalio (1,5 - 2 kartus daugiau negu kitose daržovėse ar vaisiuose). Kalis neleidžia audiniuose kauptis skysčiams. Nemažai bulvėse ir fosforo, kalcio. Yra jodo, labai svarbaus skydliaukei, magnio, natrio, geležies, vario, cinko, mangano, kobalto.

Gydomosios bulvių savybės žmonėms žinomos jau seniai - liaudišku vaistu laikomos šviežių bulvių sultys. Jos efektyviai gydo virškinamojo trakto ligas - skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę, gastritą, vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama sultis gerti ištisą mėnesį: po 0,5 stiklinės 20 - 30 minučių prieš valgant. Bulvių sultys normalizuoja skrandžio sekreto rūgštingumą, malšina pykinimą, vėmimą, skrandžio ir žarnyno skausmus, skatina opų gijimą, palengvina kasai tenkantį krūvį. Bulvės naudingos vasarą: susižalojus ar nudegus saulėje užtenka ant pažeistos vietos uždėti šviežių bulvių košelės, kad ji greičiau išgytų. Be to, bulvėmis galima balinti strazdanas ir minkštinti veido odą.

Virti ar kepti?

100 g bulvių per dieną užtenka visaverčiam maitinimuisi. Tačiau ne visi apdorojimo būdai naudingi. Štai kepant bulves prarandama daug naudingųjų medžiagų ir smarkiai sudeginus bulves išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Geriausia bulves virti, rekomenduojama garuose ir su lupenomis. Bulvių žievėje kaupiasi visos naudingiausios medžiagos ir fermentai, padedantys organizmui priimti krakmolą. Kita išeitis - bulves skusti kuo ploniau. O kuo trumpiau bulves virsite, tuo jose daugiau naudingų medžiagų liks. Todėl geriausia bulves mesti į jau užvirusį vandenį, jo pripilti tik tiek, kad bulvės neprisviltų. Nereikėtų nuskustų bulvių ilgą laiką laikyti šaltame vandenyje.