Tuberkuliozei įveikti būtinas visuomenės supratimas

"Statistiškai sergamumas tuberkulioze mažėja, tačiau medikams nerimą kelia tai, kad sunkėja ir keičiasi ligos formos" - teigia Šiaulių tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės direktorė Vita Globytė, gydytoja pulmonologė Rita Šopienė ir bendrosios praktikos slaugytoja Andželika Škerbienė.

Bijojimas prasideda nuo savęs

V. Globytė tvirtina, kad, siekiant pakeisti žmonių požiūrį į tuberkuliozę ir ja sergančiuosius, būtina švietėjiška veikla. "Mūsų įstaigoje pacientai mokomi, jiems stengiamės išaiškinti, ką gali šiuolaikinė medicina ir kiek daug lemia pačio žmogaus pastangos, - tvirtina direktorė. - Pirmiausia turi pasikeisti sergančiojo požiūris į save, tuomet pasikeis ir aplinkinių reakcija. Tuberkuliozė nėra ta liga, su kuria privalu draugauti visą gyvenimą. Netiesa ir tai, kad ja serga vien asocialūs asmenys. Liga pavojinga visiems, kurių imunitetas silpnas".

Dažnas ligos kaltininkas - netinkamas gyvenimo būdas. Liga suteikia progą susimąstyti ir atrasti gyvenime tą akimirką, nuo kurios pradėjo silpnėti imunitetas. "Užsikrėsti labai lengva, - tikina direktorė. Yra labai daug suaugusiųjų, užsikrėtusių tuberkulioze, bet ne visi ja serga.

Specialistų teigimu, Lietuvoje apie 80 proc.žmonių yra užsikrėtusę mikobakterijomis. Visi jie, vos tik sutrikus organizmo imuninei sistemai, rizikuoja susirgti tuberkulioze.

Norintys gydytis pasveiksta

Bendrosios praktikos slaugytoja Andželika Škerbienė, kuri kartu su kitais medikais dalyvavo norvegų parengtoje mokymo programoje, užtikrina, kad sergantiesiems suteikiama visa reikiama informacija: kokiai ligų grupei priskiriama tuberkuliozė, kaip ja užsikrečiama, kokios tuberkuliozės formos ir požymiai. "Pirmąkart su liga susidūręs žmogus patiria šoką, nes vis dar gaji nuomonė, kad tuberkuliozė - nepagydoma, baisi, asocialių žmonių liga. Žinios padeda suprasti, jog bendromis pastangomis tuberkuliozę galima įveikti, jai dar nespėjus įveikti mūsų. Tereikia reguliariai gerti medikų paskirtus vaistus", teigia slaugytoja.

Direktorė džiaugiasi, kad trejus metus besitęsiantys mokslai nenuėjo veltui - patiems atkakliausiems medikams kolegų norvegų dėka pavyko įvaldyti efektyvaus bendravimo strategijas. "Keistis malonu tuomet, kai to trokšta pats žmogus", - sako direktorė.
Pulmonologė Rita Šopienė tikina taip pat pastebėjusi, kad pastaruoju metu pakeitė ne tik ligonių, bet ir juos gydančių medikų požiūrį į sergančiuosius tuberkulioze:

"Tarybiniais laikais niekas mūsų nemokė bendravimo meno. Įvairūs mokymai mums padėjo pakeisti savo požiūrį į pacientą - ligonis nėra vien tik infekcijos šaltinis. Supratome, kokie svarbūs yra mūsų pačių tarpusavio santykiai ir kaip greitai plinta neigiamos emocijos, niokodamos žmogaus imuninę sistemą. Tapome atlaidesni pacientams, kurių daugiau nei 80 proc. yra socialiai pažeisti - jų gyvenimas kupinas įvairių problemų.

Medikės džiaugiasi, kad vis rečiau tenka susidurti su pacientų ir jų artimųjų priešiškumu, nenoru bendrauti. Įgytos žinios padeda įtikinti ligonius, jog jie privalo nebijoti atversti savo gyvenimo puslapių, kad būtų išvengta nekaltų žmonių užkrėtimo.

Žmogiškosios ydos neaplenkia ir medikų

Kaip apsisaugo atvira tuberkulioze sergančius ligonius gydantys medikai? Anot medikių, kaip batsiuviams pritrūksta laiko pasirūpinti batais, taip medikams pristinga laiko pasirūpinti savo sveikata, todėl tuberkulioze serga ir medikai. "Mes taip pat kupini žmogiškųjų ydų", - šypsodamasi tarsteli direktorė.

Pulmonologė R. Šopienė sako, jog ligoninėje yra sudarytos visos sąlygos, padedančios išvengti ligos, tereikia griežtai jų laikytis. "Naudojame vienkartines pirštines, kaukes, kepures, kaskart keičiame viršutinius rūbus, - pasakoja pulmonologė. - Vėdiname patalpas, turime specialias bakterijas naikinančias lempas, ligoninėje veikia šiuolaikiška ventiliacijos sistema. Žinoma, net ir esant labai griežtai infekcijos kontrolei, išlieka rizika užsikrėsti tuberkulioze."

Direktorė sako pastebėjusi, kad daugeliui medikų pavyko atsikratyti juos kamavusio komplekso prisidengti veidą vienkartine kauke. "Anksčiau tai padaryti būdavo nepatogu", - prisipažįsta gydytoja. - Ši saugumo nuo oro lašeliniu būdu plintančios infekcijos priemonė nebegąsdina ir ligoninėje besigydančių pacientų - eidami į procedūras jie noriai užsideda kaukę."

Bakterijos tampa atsparios antibiotikams

Pastaruoju metu labiausiai medikus pribloškianti problema yra ta, kad vis dažniau diagnozuojama atspari vaistams tuberkuliozės forma. "Su mikobakterijomis kovoti nėra paprasta", - tikina medikės. Iki XX a. vidurio sergantieji tuberkulioze dažniausiai ilgai praleisdavo sanatorijose, nes buvo tikima, kad grynas oras, priverstinis poilsis ir tinkama mityba gali juos išgydyti. Vėliau tuberkuliozė imta gydyti antibiotikais. Iš Amerikos atkeliavęs streptomicinas darė stebuklus - juo gydyti ligoniai gyvena iki šiol. Vėliau šis antibiotikas imtas naudoti gydant plaučių uždegimus bei kitas plaučių ligas, todėl Kocho bacilos tapo atsparios šiam antibiotikui. Neilgai trukus buvo atrastas vienas stipriausių antibiotikų - izoniazidas. 1957 m. medikų bei ligonių džiaugsmui pasirodė dar vienas antibiotikas - rifampicinas, kuriuo tuberkuliozė gydoma iki šių dienų.

"Šiems dviem vaistams išsivystė atsparumas, o naujų antibiotikų, skirtų tik tuberkuliozei gydyti, kol kas niekas nežada", - apgailestauja direktorė. Ji primindama, jog svarbu ne vien tik vaistų gėrimas, bet ir teigiamas ligonio nusiteikimas.

Sveikata ne visiems yra didžiausias turtas

Norint užkirsti kelią šiai užkrečiamai pavojingai ligai, būtinas kiekvieno mūsų geranoriškas požiūris ne tik į save, bet ir į šalia esantį žmogų. "Laikai, kai daktaras lakstė paskui ligonį - jau praeityje. Dabar pats žmogus, niekieno neraginamas, turi pasirūpinti savo sveikata, - sako direktorė. - Blogiausia tai, kad nesirūpinantis savimi sergantysis kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl bendruomenė turėtų būti labiau suinteresuota socialinių rizikos asmenų sveikata, nes tarp jų ši liga plinta greičiausiai. Ypač būtina atkreipti dėmesį į tuos, kurie metų metus nėra lankęsi pas savo šeimos gydytoją, o sunkiai sirgdami ir dažnai nė neįtardami, kad serga tuberkulioze, gydosi patys, kol kaimynai iškviečia greitąją medicinos pagalbą."

Gydytoja R. Šopienė sako pastebėjusi, kad geranoriško vieni kitų palaikymo trūksta ne tik ligoje, bet ir daugelyje gyvenimiškų atvejų. "Jei tik sugebėtume paminti savyje trykštantį pyktį ir kiekvieną mylėtume taip, kaip save patį, gyventume geriau ir būtume sveikesni, - tikina pulmonologė. - Gydymas ligoninėje nieko nekainuoja, tačiau nemokami vaistai, kokybiškas maistas, šiltas vanduo bei daugelis kitų privilegijų neužgniaužia girtuokliaujančio, tuberkulioze sergančio paciento noro išlenkti stikliuką. Nutraukus gydymą, netrunka išsivystyti atspari tuberkuliozė, kuriai išgydyti reikia daugiau laiko, kantrybės ir pinigų."