Rūkymas tarp vaikų ir paauglių. Tik faktai

Seniai žinoma, kad didelė dalis žmonių pradeda rūkyti nuo jaunų dienų. Pastaruoju metu didėjantis rūkymo ir nikotino produktų vartojimas tarp vaikų ir paauglių kelia didelį rūpestį. Nesileisdamas į ilgesnes diskusijas, norėčiau pateikti keletą faktų apie šią problemą. Faktuose pateikiama medžiagą ir platesnius komentarus galite rasti Amerikos plaučių asociacijos bei Amerikos vėžio draugijos informacijos šaltiniuose.

1. Anksti pradėjus rūkyti, silpnėja imunitetas ir fizinė ištvermė, sulėtėja plaučių sistemos vystymasis.
2. Bent pusė visų rūkančiųjų Amerikoje pradėjo rūkyti iki 18 metų, ir 90 proc. visų rūkorių pradėjo būdami jaunesni nei 21 metų amžiaus.
3. Kiekvieną dieną apie 4000 vaikų, kuriems 12-16 metų, Amerikoje surūko pirmąją cigaretę gyvenime. Iš jų 1300 taps nuolatiniais rūkoriais ir bent pusė šios grupės vaikų ateityje mirs nuo šio įpročio sukeltų ligų.
4. 2007 metais apie 20 proc. visų aukštesniosios mokyklos (high school) mokinių rūkė bent 1 cigaretę per paskutiniąsias 30 dienų.
5. Bendras rūkančių juodaodžių 12 klasės mergaičių procentas drastiškai sumažėjo nuo 1976 iki 1992: nuo 37.5 proc. iki 7 proc., tačiau 1998 metais pakilo iki 12 proc.
6. Bendras rūkančių baltaodžių 12 klasės mergaičių procentas nuo 1976 iki 1992 metų sumažėjo nuo 39.9 proc. iki 31.2 proc., bet 2008 metais vėl pakilo iki 41 proc.
7. Tarp 1998 ir 2003 metų pastebėtas vėl stiprus rūkymo mažėjimas tarp 12 klasių mergaičių, bendras skaičius sumažėjo 37 proc., tačiau baltaodžių mergaičių - tik 15 proc.
8. 2004 metais 11.7 proc. middle school mokinių rūkė.
9. Nuo 1990 metu vyresnių klasių mokiniai ir 18-21 metų amžiaus merginos pirmavo rūkydamos per nėštumą. 2005 metais apie 16.6 proc. 15-19 metų paauglių ir 18.6 proc. 20-24 metų merginų rūkė per nėštumą.
10. Rūkymas tarp paauglių stipriai susijęs su dažnesniu polinkiu vartoti alkoholį, narkotikus, agresyviu elgesiu, padidintos rizikos seksu, polinkiu į agresija ir kt. Jau minėta studija, apklausus vaikus, rūkiusius per paskutiniąsias 30 dienų, parodė, kad rūkantys paaugliai 3 kartus dažniau vartojo alkoholį, 8 kartus labiau buvo linkę rūkyti marihuaną, 22 kartus labiau, palyginus su nerūkančiais bendraamžiais, buvo linkę vartoti kokainą.
11. Paaugliai, pradėję anksti rūkyti ir surūkę bent 100 cigarečių gyvenime, turėjo kur kas didesnę priklausomybę nuo tabako. Dauguma jų (apie 55 proc.) bent kartą nesėkmingai bandė mesti rūkyti.
12. Paaugliai, susidūrę su tabako reklama, 2.2 karto dažniau pradėjo rūkyti, palyginus su bendraamžiais.
13. Kaip bebūtų keista, paaugliai, dažnai einantys į kino teatrą ir pasyviai susidūrę su rūkančia minia (iš jų - bendraamžiais), buvo 2.6 karto labiau linkę pradėti rūkyti, palyginus su nerūkančiais ir rečiau lankančius kino teatrus ir kitas vietas, kuriose nerūkoma.
14. Paauglių rūkymo dažnis tiesiogiai susijęs su cigarečių kaina ir prieinamumu, bent vieno iš tėvų rūkymu, mažu pasitikėjimu savimi, žemesne socioekonomine klase.

Patartina vaikus šviesti ir auklėti kuo anksčiau. Informacija, kurią pateikiame vaikams, turėtų būti aiški ir jiems gerai suprantama:

• Venkime moralizavimo, bauginimo ir grasinimų.
• Paklauskime vaikų, ką jie mano apie blogus įpročius.
• Pasirūpinkime vaikų užimtumu ir nukreipkime ju dėmesį į sportą ir užklasinę veiklą.
• Padrąsinkime vaikus, pabrėždami viską, ką jie daro gerai ir džiaukimės jų pasiekimais. Pasitikėjimas savimi jiems itin pravers, susidūrus su bendraamžių psichologiniu spaudimu.
• Aptarkime su vaiku rūkymo esmę, žalą ir padarinius. Negailėkime jiems informacijos. Padėkime jiems suformuoti tvirtą išankstinę nuomonę ir nusistatymą.
• Padėkime vaikams, patardami, kaip elgtis, susidūrus su bendraamžių psichologiniu spaudimu. Vietoj tiesaus „ne" patarkime jiems atsakyti „bet mano rūbai smirdės" ar „aš negražiai atrodysiu" ar „mano dantys pagels". Vaiko bendraamžiams šie pasiteisinimai daro įspūdį. Patarkime vaikams saugoti savo orumą ir pasišalinti iš bendraamžių, negerbiančių jų nuomonės, tarpo.
• Nustatykite „namų taisykles". Nuo mažens aiškinkime vaikams, kad namuose nerūkoma, nes „namai tuomet nekvepia", „galime sukelti gaisrą ir sudeginti namus", „tai kenkia visų sveikatai". Atkreipkime vaiku dėmesį į tai, kad rūkantys žmonės turi blogą kvapą, blogai atrodo ir blogai jaučiasi
• Paaugliams reikia racionalesnių argumentų ir faktų. Nemoralizuokime, daugiau dėmesio kreipkime diskutuoti ne apie sveikatą, o apie socialinius rūkymo padarinius, dūmais paleidžiamus pinigus, kuriuos jie galėtų kur kas sąmoningiau išleisti, apie jų įvaizdį, kerinčią trauką priešingos lyties paaugliams ir kt.
• Savo elgesiu rodome vaikams pavyzdį. Tad, jei bent vienas šeimos narių rūko, būkime sąžiningi ir atviri, pripažinkime, kad elgiamės blogai ir kad bandome šio įpročio atsikratyti. Jokiu būdu neteisinkime savo įpročio ir neskatinkime vaikų jį perimti.