Rebefingas

Kalbant apie šį kvėpavimo būdą būtina paminėti kaip jis atsirado, kas parodo jo kokybę. Amerikietis mokslininkas Stanislavas Grofas tyrinėjo įvairų transą - sąmonės būsenas, sujungdamas savo teorijas su psichologija ir rytų mistika. Jį domino, kaip pakinta sąmonė paveikus ją narkotikais.

Savo tyrimus jis grindė pakitusios asmeninės sąmonės būsenų aprašymais. Dvidešimt penkerius metus jis pats vartojo narkotines medžiagas ir per tą laiką turėjo pusantro tūkstančio narkotinių seansų, kurių aprašymai ir išvados be abejo yra neįkainojami mokslui.

Laikui einant psichiatro Grofo sąmonė pakriko: jis sunkiai pradėjo skirti realybę nuo haliucinacijų. Nebegalėjo dirbti. Jis ėmė ieškoti ne farmakologinių metodų sąmonės fonui – transui sukelti, kuriame galima būtų keisti žmogaus fiziologiją ir psichiką. Labai pasikeitė jo , kaip mokslininko požiūriai ir jis pradėjo domėtis Pranajama. Grof tiesiog išplėšė iš sudėtinės jogos dalies Pranajamos mažą lopinėlį sugreitinto gilaus kvėpavimo stadiją, ir iš to kilusį transą - paskelbė vos ne panacėja nuo visų ligų ir dar dvasinio tobulėjimo pagrindu. (panašiai, kaip ir Buteiko metodas - dalelytė Pranajamos paskelbta autoriniu sveikatingumo metodu, taip pat Oro metodai, kuris nurodo neegzistuojančius asmenis kaip Babadždi ir kt. nes taip nereikės ginti autorinių teisių, ir tai lengviausias būdas pateisinti mokslu viską, ką tik įmanoma sugalvoti.).

Šiuos savo „atradimus“ Grof pavadino: rebefingu, holotropiniu kvėpavimu ir transpersonaline psichologija. Dabar, daugelis norinčių mokyti liaudį, visa tai naudoja už atitinkamą mokestį, kaip tulą priemonę. Vėliau Grof šiuo pagiringu sukūrė daugybę mistinių metodų: „ reinkarnacijos potyrių, astralinių išėjimų, dvasinių realizacijų ir kt. psichoanalitinio kliedesio , bet reikia paminėti, kad visa tai buvo be Froidinio seksualinio susirūpinimo.

Ir vis tik Grof savo mokslinės karjeros pradžioje buvo padaręs nemažą indėlį žmonijos labui. Šio jo periodo tyrimų rezultatai gali pasitarnauti visiems tiriantiems „žmogaus fenomeną“: antropologams, tiriantiems šamanų praktikas, iniciacijos ritualus, išgydymo ceremonijas, priešmirtinę būseną, mirtį ir t.t kur visi gali aiškiai matyti, kad visos mistikos ir anapusiniai vaizdai lengvai pasiekiami pakitusia sąmonės būsena – transu, bet tai nėra tiesa ar tikrovė, tai yra tik konkretaus žmogaus psichikos vaizdinys – haliucinacija, kurią jis priimdamas už tiesą, susikuria sau požiūrį ir gyvena jame.

Visų šių tyrimų rezultatas – transas, taip sunkiai pasiekiamas kvėpavimo technikų šalininkams. O gi išmąstymą ir sveiką gyvenimo būdą propaguojančiam žmogui, autotreningo pasėkoje, transas yra laisvai prieinama realybė jau po pirmų jo praktikavimų. Vaikai ir tie nesąmoningai dažnai panyra į transą žaizdami ir lakstydami. Transo gilumas priklauso nuo sistemingo jo naudojimo ir tam nereikalingi pašaliniai asmenys, prižiūrėtojai ar dar kaip kontroliuojantys kito žmogaus vidinę sferą.

O dabar pamąstykite logiškai: narkotikus vartojęs asmuo sukuria metodus atitinkančius jo paties pakenktos sąmonės atitikmenis ir žmonės tai praktikuoja. Kodėl žmonės nepraktikuoja jogos pakopų? Todėl, kad ten reikia dirbti su savimi, keisti mąstymą, gyvenimo būdą, įpročius. O čia žmogui siūlomas vos ne prašviesėjimas, patiriant haliucinacijas. Gi sugreitinus kvėpavimą padidėja deguonis, kuris ir sukelia smegenų pokyčius tik tiek, o va tame laike, kai žmogus yra transe jis tampa lyg bandomasis triušis ir į jį galima įdėti kokią tik norite programą:“ mylėk mane, matai save asilu, tai tavo reinkarnacija, dabar tu sveikas, mokėk pinigus, žavėkis mūsų mokslu ir t.t.“ Ir žmonės ... tai daro, nes nepažįsta savęs ir nenori pažinti, o kam, jeigu viską padarys „dvasinis" nušvitimas.

Haliucinacijos yra narkotikas

Jas pamatęs žmogus gauna didelį išgyvenimą ir labai prie jo prisiriša vadinama ekstaze: „aš regiu, girdžiu nematomą“. O transe, vadovų įrašytos programos, veikia: iki išprotėjimo, nevaldomų emocijų, pakitusios sąmonės, vienų ligų išgydymu, o kitų ligų įdiegimu, nes ligos tai ne gimimo stresas, kuriuo mosikuoja karmos gydytojai, ligos - tai dabartinės tikrovės matymo, elgesio, mąstymo, jautimo rezultatas.