Kaip su vaiku kalbėtis apie narkotikus?

Kalbėti apie narkotikus su vaiku gana sudėtinga, tačiau tai yra būtina. Narkotikų kontrolės deprtamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristato kelis dalykus, kuriuos tiesiog privalote pasakyti savo vaikui, jei kalbate apie narkotikus.

Venkite klausimo „kodėl?"

„Kodėl?" yra blogiausias dalykas, kurį galite pasakyti savo vaikui, sužinoję, kad jis bandė ar vartoja narkotikus. Tai akimirksniu išprovokuoja gynybinę jo reakciją. Be to, paauglys iš tiesų gali aiškiai nežinoti, kodėl pradėjo ar galvoja pradėti vartoti narkotikus. Klausimai turėtų būti atsargesni, stenkitės išsiaiškinti „kaip?", „kada?", „ką?", „kur?" Tai padės palaikyti pokalbį, o ne tik sulaukti atsakymo „taip" arba „ne".

Neieškokite kaltininkų

Tėvai paprastai svarsto, kas galėtų būti kaltas, kad jų vaikas pradėjo vartoti narkotikus. Kartais visa kaltė suverčiama pačiam paaugliui, neretai kaltinami narkotikų prekeiviai, dar dažniau manoma, kad ko nors imtis turėtų mokykla. Tačiau žarstymasis kaltinimais nepadės pasijausti geriau. Norint apsaugoti savo vaikus nuo narkotikų, padėti jiems, svarbu patiems suprasti, kodėl jaunimas vartoja narkotikus, kokius pojūčius jie sukelia. Suaugę, kurie galvoja, kad jaunimas vartoja, nes „yra pasileidęs, nebežino, ko norėti", „neturi užsiėmimo" ir „jei tik panorės, galės mesti vartoti", tikrai negalės padėti.

Būkite pasirengę klausytis

Pokalbiui su vaiku reikia nepagailėti nei laiko, nei kantrybės. Įsitikinkite, kad nieks nepertrauks jūsų pašnekesio. Kalbą pamėginkite pradėti iš anksto apgalvota įžanga, kuri turėtų skambėti kuo natūraliau. Pavyzdžiui, lyg tarp kitko užsiminkite apie neseniai skaitytą straipsnį ar matytą filmą apie narkotikus. Jei vaikas „užsikabins" už šios temos, būkite pasirengę jį išklausyti.

Pokalbiui vaikai niekada ne per maži

Jei mažas vaikas savo kalboje pamini narkotikus, atsargiai paklauskite, ką jis apie tai žino. Pasakykite, kad norėdamas sužinoti daugiau, visada gali kreiptis į jus ir paprašykite, kad pasisakytų, jei kas nors jam pasiūlys pamėginti narkotikų.

Paauglystės laikotarpiu vaikai tampa itin pažeidžiami ir stipriai priklausomi nuo draugų įtakos. Tuo tarpu tėvų kaip suaugusių asmenų autoritetas ir pasitikėjimas jais ženkliai smunka. Todėl svarbu, kad kalbėdami apie narkotikus nesistengtumėte gudrauti ir atrodyti „kieti". Taip galite prarasti paauglio pasitikėjimą anksčiau nei spėsite apskritai jį pelnyti.

Leiskite vaikui išsikalbėti

Nesitikėkite, kad vaikas automatiškai sutiks su tuo, ką sakote, tad būkite pasirengę išklausyti ir jo nuomonę. Turite klausytis, ką sako vaikas, ypatingą dėmesį kreipdami į jo jausmus. Nebijokite klausti, aiškintis - kuo daugiau suprasite, tuo lengviau bus spręsti problemą. Jei patys esate pabandę narkotikų, gerai pagalvokite, kaip apie šią savo patirtį papasakosite vaikui. Paprašykite, kad jūsų vaikas savais žodžiais paaiškintų, kodėl vartoja narkotikus. Gali paaiškėti, kad tai daryti jį verčia toli gražu ne problemos šeimoje ar mokykloje. Narkotikų vartojimas gali būti noro viską išmėginti ar paaugliško maišto padarinys. O gal narkotikai jūsų vaikui tiesiog yra nesunkiai prieinami?

Nustatykite aiškias elgesio ribas

Svarbu ne tik tai, kad jūs žinotumėte, ką jaučia ir galvoja jūsų vaikas. Jam taip pat turėtų būti aiški jūsų pozicija bei šeimoje galiojančios taisyklės: ką leidžiama daryti namuose, kam tėvai pritaria/nepritaria, ar vaikas bus palaikomas nepriklausomai nuo to, kaip pasielgs? Tik esant aiškioms leistino elgesio riboms, vaikas suvoks, kad jas peržengęs, gali tikėtis atitinkamos tėvų reakcijos.

Kanapės nėra „lengvas ir nekaltas narkotikas"

Didelę įtaką pabandyti kanapių turi plačiai tarp jaunų žmonių paplitęs klaidingas mitas, kad „kanapė - lengvas narkotikas". Tačiau kanapių žala moksliniais tyrimais įrodyta neginčijamai - kanapės yra vienas iš daugiausiai psichinių sutrikimų sukeliančių narkotikų, turintis ypač daug pražūtingų pasekmių augančiam organizmui. Jūsų vaikui svarbu žinoti, kad net ir atsitiktinis kanapių rūkymas yra grėsmė jo tolimesniam psichologiniam vystymuisi, psichikos sveikatai. Įrodytas stiprus kanapių poveikis ir fiziniam vystymuisi: silpsta imuninė sistema, sumažėja augimo hormono gamyba, sulėtėja paauglių fizinė raida, sutrinka lytinių hormonų balansas. Nuolatinis kanapių vartojimas sukelia apatiją, siaurina interesų ratą, skatina vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, vartojant kanapes tiesiog kvailėjama. Tokios išvados pagrįstos šiuos narkotikus vartojusių asmenų tyrimais.

Sintetiniai narkotikai - patys negryniausi

Pagal sudėtį tokie sintetiniai narkotikai kaip amfetaminas ir ekstazi yra bene patys negryniausi narkotikai. Pastaruoju metu vis populiariau gaminti šiuos narkotikus pridedant kofeino ar kitų pigių medžiagų. Būtent dėl neaiškių ingredientų amfetamino ir ekstazi vartojimas neretai tampa savotiška loterija, nes nei vienas jų vartotojas negali žinoti, ką jis iš tiesų vartoja ir kokius šalutinius poveikius tai gali sukelti. Tokiu būdu ypač išauga rizika sveikatai. Jei aktyvų savaitgalį, tarkim, naktiniame klube vartojami sintetiniai narkotikai, paprastai pirmadienį ar antradienį atsiranda didelis nuovargis, nervingumas, irzlumas, nepastovus minčių srautas, nenuosekli kalbėsena, nerimas ir panika. Šie požymiai gali būti laikomi tam tikrais įsėjamaisiais ženklais, kad vaikas svaiginasi sintetiniais narkotikais.

Nuraminkite

Jei vaikas turi problemų dėl narkotikų, jam svarbu žinoti, kad susilauks iš jūsų visokeriopos pagalbos - visada atsakysite į jam rūpimus klausimus, padėsite ištverti sunkias akimirkas. Nors turite nuolat vaikui priminti, kad pasitikite juo, nebijokite išreikšti nusivylimo, jei šis pasitikėjimas nepateisinamas. Būkite pasiruošę pasipriešinimui. Jūsų vaikas gali supykti. Turėkite omenyje, kad jūsų vaikas gali mėginti manipuliuoti jumis. Bet kuriuo atveju, įtariant, kad vaikai vartoja narkotikus, negalima jų užsipulti - narkotikų vartojimo požymius ypač sunku tiksliai įvertinti. Visais atvejais rekomenduojama konsultuotis su specialistais.