Duonos riekelėje – ne tik kalorijos

Su duona organizmas gauna daugiau kaip 30 proc. viso kalorijų poreikio, 50 proc. B grupės vitaminų bei angliavandenių. Yra duonos, iškeptos tik iš ruginių miltų, esama tik kvietinės ir pagamintos iš miltų mišinio.

Ruginė duona mažiau kaloringa, turinti B1 ir B2 grupės vitaminų, geležies, folinės rūgšties, todėl biologiškai - tikrai vertingas produktas. Tiesa, grynai ruginės duonos kepama ne tiek jau daug rūšių, nes iškepti gerą tokią duoną - nelengva. Ruginė duona yra rūgštesnė, tamsi, tanki bei sunkoka. Norėdami suteikti jai didesnės apimties, sumažinti rūgštų skonį bei praturtinti baltymais, gamintojai dažnai įberia kvietinių miltų.

Aukštesnės rūšies keletą kartų valyti kvietiniai miltai jau neturi daugybės naudingų medžiagų, esančių grūdo lukšte. Todėl vertingesnė yra duona, iškepta iš kvietinių antrosios rūšies miltų. Jeigu sudarytume savotišką kaloringumo reitingą, pirmoje vietoje atsidurtų sviestu, pienu, augaliniais riebalais pagardinti duonos gaminiai, antroje - duona ir bandelės, keptos pridedant cukraus bei riebalų, o trečioje - forminė duona. Nekaloringiausia yra kvietinė duona.

Mielinė lengviau virškinama

Mielinius gaminius reikėtų vartoti atsargiai, ypač sergantiems kepenų ir tulžies pūslės ligomis, turint alergiją grybeliams.

Bemielė duona rekomenduojama dietos besilaikantiems ir cukraligės kamuojamiems asmenims. Tačiau bemielė tešla sunkokai virškinama, todėl ja nederėtų piktnaudžiauti žmonėms, kenčiantiems nuo gastrito bei kolito. Mielinėje duonoje yra kur kas daugiau B grupės vitaminų, ji lengviau pasisavinama.
Argumentą, kad mielės žmogaus organizme dauginasi, šios kultūros šalininkai atremia teiginiu, kad mielės aukštesnėje kaip 50 laipsnių temperatūroje žūva (o kepant duoną, ji būna kur kas aukštesnė). Jeigu priežasčių, dėl kurių negalėtumėte vartoti mielinės duonos, tarp išvardytųjų neradote, vadinasi, šį produktą galite valgyti be didelių suvaržymų.

Joduota ar su sėlenomis?

Sveikiausia yra daug augalinių skaidulų turinti duona. Šių skaidulų yra kviečių sėlenose, kvietinėse kruopose, paprasto malimo miltuose. Kartu su augalinėmis skaidulomis iš organizmo pašalinamos kenksmingos medžiagos. Duona su sėlenomis yra mažiau kaloringa, todėl ją galima rekomenduoti tiems, kurie kenčia dėl antsvorio, širdies bei skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimų, taip pat ekologiškai nepalankių regionų gyventojams.

Duona, iškepta be druskos, tinka žmonėms, sergantiems inkstų, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kepiniai, turintys papildomą geležies kiekį, padeda sergantiems anemija. Jodo priedai rekomenduojami regionams, kuriuose jaučiamas jo trūkumas. Joduotos duonos reikėtų valgyti tiems, kurių skydliaukė - silpna.

Duona su mažesniu angliavandenių kiekiu tiks asmenims, sergantiems cukriniu diabetu bei norintiems suliesėti. Beje, diabetikams sveikiausia vartoti duoną, iškeptą iš ruginių bei kvietinių miltų, su sėlenomis, miežinių ir grikių miltų mišiniu.

Paprastai priedų dalis duonoje siekia nuo 3 iki 20 proc., o vitaminų ir mineralinių medžiagų - iki 1 proc. Kitaip tariant, suvalgius 100 g sveikos duonos, organizmas gauna 30 proc. vieno ar kito mikroelemento ar vitamino paros normą.