Užklupus artritui gyvenimas nesustoja

Pasikalbėti apie gyvenimą, paženklintą reumatoidiniu artritu, ėjau į traumatologijos skyrių, kuriame pašnekovė gydėsi šlaunikaulio lūžį. Norėdama parodyti stiprybę jai teikiančią kuklutę maldaknygę, sukaupusi visas jėgas moteris sunkiai ištiesė ligotą ranką, tačiau jai iš veido nė akimirkos nedingo nuoširdumu trykšte trykštanti šypsena. "Liga nesugebėjo atimti iš manęs entuziazmo, o akistata su negale išmokė į gyvenimą pažvelgti kitomis spalvomis", - sako ponia Valerija Noreikienė.

Užklupo netikėtai

"Ligos priežasties nežinau, kaip, beje, ir jos pradžios nė nepastebėjau, tik vieną gražų rytą pabudusi supratau, kad nebegaliu atsikelti iš lovos, - pasakoja ponia Valerija. - Kai esi jauna, darbingo amžiaus, nuolat tarp nesibaigiančių reikalų besisukanti moteris, labai sunku priimti netikėtai į gyvenimą įsiveržusią ligą. Sustingęs man nepaklųstantis kūnas siaubingai išgąsdino mane - negalėjau ne tik atsikelti iš lovos ar pasiversti ant šono, bet netgi nepajėgiau pajudinti rankų. Vėliau kas rytą net ir smulkiausi sąnariai vieningai skelbdavo sąmokslą, o geliantis, ne vieną ašarą nubraukti priverčiantis skausmas dar labiau apsunkino jau ir taip pasikeitusią mano kasdienybę. Artėjant vakarui, kūno sąstingis pamažu atlėgdavo, tad judesiai tapdavo šiek tiek lengvesni." Vis dėlto vėliau paaiškėjo, jog reumatodinio artrito priežastis slypi ponios Valerijos imuninėje sistemoje - sąnario uždegimą sukelia žmogaus organizme atsirandantys vadinamieji imuniniai kompleksai, kurie labai dažnai "įsikuria" sąnarių kapsulėse, sukeldami jų uždegimą. Liga pirmiausia pradeda niokoti mažuosius - plaštakų, pėdų bei riešų sąnarius, vėliau neaplenkdama ir stambesniųjų - alkūnių, pečių, kelių, klubų - sąnarių.

Ligos palydovas - geliantis skausmas

Reumatoidinis artritas ponios Valerijos gyvenimą pasuko kita linkme. Susitikimai su medikais poniai Valerijai padėjo pažinti ligą, išmokė valdyti save, savo kūną bei atrasti pagalbos sau metodus ir pritaikyti pačius paprasčiausius veiksmus, kad gyvenimas taptų bent šiek tiek lengvesnis. Moteris džiaugiasi, jog geliantį skausmą apraminti padėjo medikamentai, nors iš pradžių liga ilgai nepasidavė gydoma. "Vaistų asortimentas ganėtinai didelis, tačiau praėjo nemažai laiko, kol medikams pavyko atrasti mano organizmui tinkamus medikamentus, išlaisvinusius nuo varginančio bei sunkiai pakeliamo skausmo, kurio galbūt nesukelia kitos ligos, - svarsto pašnekovė. - Kiekviena liga žmogui jo gyvenime sukelia ne tik sumaištį, bet ir diskomfortą, tačiau kai neįmanoma apsiginti nuo ligą lydinčio skausmo, gyvenimas tampa išties sudėtingas."

Ligos pėdsakai - deformuoti sąnariai

Reumatoidinis artritas niokoja ne tik sąnarius, bet ir aplink juos esančius raiščius, sausgysles bei kitus audinius. Dėl šios priežasties išsikraipo plaštakų ir pėdų pirštai, atsiranda deformacijos, primenančios gulbės kaklą, plaktuką ar sagos kilpą. Neretai pasitaiko, kad pirštai susikryžiuoja tarsi žirklės, tuomet į pagalbą tenka kviestis chirurgus, tačiau, anot ponios Valerijos, net ir tuomet žmogaus širdis nenustoja svajoti, o darbščios, nors ir negrįžtamai ligos deformuotos rankos kurti tai, kas miela širdžiai ir gražu akiai. Ponia Valerija kartu su kitomis sąnarių ligomis sergančiomis moterimis rezga mintį apie reumatoidinio artrito iškraipytų rankų fotografijų parodą. "Mes norime parodyti, jog ištiktas negalės žmogus nepuola į neviltį, bet atranda savyje iki tol kažkur giliai tūnojusių jėgų ir sukuria stebuklus, apie kuriuos būdamas sveikas dėl laiko stokos galėjo tik pasvajoti", - sako ponia Valerija.

Gydymui - ir senolių išmintis

Anot pašnekovės, ši žiauri sąnarius niokojanti liga ją paskatino išbandyti liaudies medicinoje gerai žinomus gydymosi metodus. Kiekvienas patarimas priimtas su didžiausia viltimi, jog liga nors trumpam taps švelnesnė. "Kas rytą stipria vandens srove stengiuosi išjudinti sustingusius sąnarius, kad galėčiau pakelti rankas ir susišukuoti plaukus, valgydama paimti šaukštą, atsiriekti duonos ir atlikti kitus veiksmus, apie kuriuos būdami sveiki niekada nė nesusimąstome, nes kol sąnariai sveiki, mes jų tarsi nejaučiame, - tikina ponia Valerija. - Ne kartą sąnarių skausmą malšinau kvapnioje kadagių šakelių vonioje, išbandžiau įvairius kompresus, tepalus, iš pačios rinktų žolelių prisiruošiau antpilų, nuovirų. Nors visos šios priemonės nepašalina ligos priežasties, jos bent laikinai apmalšina skausmą ir sumažina kūno įtampą."

Nevengia kitų ligų draugijos

"Liga viena nevaikšto, - atsidūsta ponia Valerija. Reumatoidinį artritą lydi osteoporozė, kuri ganėtinai greitai mano kaulus pavertė trapiais cukraus gabaliukais, nuo menkiausio barkštelėjimo subyrančiais į sunkiai surenkamą visumą." Osteoporozė ypač pavojinga paspaudus šaltukui bei iškritus pirmajam sniegui, nes tuomet sunkiausia išvengti griuvimo. Osteoporozei būdingas ir, beje, labai pavojingas, šlaunikaulio lūžis neaplenkė ir ponios Valerijos, kai ji spustelėjus pirmiesiems šalčiams, netikėtai slystelėjusi pargriuvo gatvėje. "Reumatodinis artritas negailestingai sunaikino klubo bei kelio sąnarius, tad trejus metus laukusi eilėje po dviejų sėkmingų operacijų bei ilgo reabilitacijos periodo išmokau valdyti dirbtinius kelio ir klubo sąnarius, - pasakoja ponia Valerija. - Osteoporozės pažeistas šlaunikaulis lūžo kaip tik tarp tų dviejų dirbtinių sąnarių. Esu itin dėkinga iš naujo mane "surinkusiems" medikams, kurie kol kas negali manęs nudžiuginti geromis lūžio gijimo prognozėmis."

Pasigedo dvasinės pagalbos

Kiekvienas žmogus - individualybė, tačiau, anot pašnekovės, netikėtai susirgus sunkia įprastą gyvenimo ritmą stabdančia liga net ir pats stipriausias žmogus išmušamas iš pusiausvyros, todėl psichologo pagalba kiekvienam sergančiajam yra gyvybiškai būtina. Ponia Valerija įsitikinusi, jog tokia pagalba padėtų ne tik suvokti kupinus nerimo pojūčius bei dar nepatirtus išgyvenimus, kuriuos tenka išgyventi staiga užklupus ligai, bet ir palengvintų susitaikymą su liga, išmokytų ją kontroliuoti. "Liga - tai pamoka, kurią privaloma išmokti, antraip labai lengva palūžti kasdien galinėjantis su skausmu", - tvirtina moteris. Dvasinė pagalba - stiprus vaistas, padedantis iš naujo grįžti į visavertį gyvenimą, nesvarbu, jei ir nebe į tokį, koks buvo prieš tai. Deja, būtent jos dar labai trūksta mūsų poliklinikose ir ligoninėse.

Stiprybė - maldoje

V. Noreikienė tikina, jog negyvena vien tik liga, būna dienų, kai Dievas, grąžindamas stiprybę jos sustingusiam kūnui, leidžia pasijausti geriau. "Niekada neprarandu vilties, jog mane varginanti bloga savijauta truks tik laikinai. Visada tikiu, jog išaušus dienai pasijusiu daug stipresnė, - šypsosi pašnekovė. - Tomis stiprybės kupinomis akimirkomis ypač mėgstu krapštinėtis savo darže - sodinti, ravėti, o paskui džiaugtis tuo, ką pavyko užauginti. Stengiuosi neapkrauti kitų. Vaikams visada sakau, jog ateis diena, kai jie galės pasirūpinti manimi, tačiau kol dar įstengiu, judu pati, nes tai man teikia didelį malonumą." Ligos išvargintais pirštais ponia Valerija sklaido mažytę maldaknygę, kurią parašė Sibiro tremtyje kalinti lietuvė mergaitė, nė akimirkos nepraradusi vilties bei tikėjimo geresniu rytojumi. "Pykčio užantyje nelaikau, - sako ponia Valerija. - Ant ko pykti? Tas, kuris pyksta, nepažįsta Dievo. Neužtenka retkarčiais nueiti į bažnyčią, persižegnoti, atsiklaupti - tai tik paviršutinis tikėjimas. Gilios dvasinės studijos padeda priimti visus gyvenimo išbandymus. Gyvenimo, kaip ir ligos, deja, nepasirinksi, tad man nekyla minčių, kodėl būtent aš susirgau sunkia skausminga liga."

Bendravimas - savotiškas gydymo metodas

Anot pašnekovės, kas geriau supras tave kamuojančią bėdą, jei ne tos pačios ligos varginami likimo draugai. "Į pirmąjį susirinkimą atėjo mažytė saujelė žmonių, tačiau vėliau žmonės pas mus plaukte plaukė, nes suprato, kaip svarbu susiburti draugėn, kad galėtų pasidalyti savo patirtimi, bendrai spręsti iškilusias problemas, domėtis gydymo naujovėmis, - pasakoja ji. - Kiekvienam labai svarbu žinoti kuo daugiau apie savo ligą, nes žinios padeda ilgiau išlikti savarankiškiems bei aktyviems. Vienas pats su tik tau rūpimu klausimu taip ir liksi nežinodamas - pas ką, žmogau, tu nueisi ir kieno gi tu pasiklausi? O kur dar smagaus draugiško juoko terapija bei mumis nuolat besirūpinančių gydytojų reumatologių Jolantos Jankauskienės, Rasos Kaušienės, Vidos Basijokienės skleidžiama pati naujausia informacija apie reumatoidinio artrito gydymo pasiekimus. O svarbiausia - bendraudami vieni su kitais tarsi pamirštame savo ligą, sąnarių skausmas tampa nebe toks skausmingai geliantis."