Skaudančiai gerklei būtina mediko pagalba

Permainingas oras nėra geriausias draugas gerklei, todėl pavasarį medikų kabinetus užplūsta įvairiomis infekcinėmis peršalimo ligomis sergantys ligoniai. Viena dažniausių tokių ligų - tonzilitas, neretai užklumpantis tuomet, kai pavargusi organizmo sargyba nebepajėgia užtikrinti jo atsparumo.

Tonzilės - vartai į kvėpavimo takus

Žmogaus ryklėje yra šešios tonzilės: trys nosiaryklėje, dvi gomurio ir viena liežuvio šaknyje. Gamta tonziles išdėliojo prie mūsų organizmo įėjimo angų - nosies ir burnos. Prie mažesnių angų "įmontavo" mažesnes tonziles (nosies angos - adenoidai), prie didesnės angos (burnos ir ryklės jungtis) "įstatė" tris didžiąsias tonziles - gomurio ir liežuvinę.

Visos tonzilės yra žmogaus imuninės sistemos dalis, atsakinga už mikroorganizmų atpažinimą. Tai svarbiausia tonzilių biologinė funkcija. Ši tonzilių funkcija yra reikšmingiausia ankstyvoje vaikystėje: pirmais gyvenimo mėnesiais ir 1-3 metais - laikotarpiu, kai formuojasi imunitetas. Vis dėlto svarbiausias imuninės sistemos organas yra žarnynas, kurio paviršius apie 400 kv. m ir kuris labiausiai kontaktuoja su aplinka, t. y. mikroorganizmais. Kvėpavimo takų gleivinės paviršius yra mažesnis - apie 100 kv. m, o bendras tonzilių paviršius sudaro apie 0,5 kv. m . Žarnyno paviršių iki fantastinių dydžių išdidina žarnose esantys gaureliai, o tonzilių paviršiaus plotą nulemia didelis raukšlėtumas. Vienos gomurio tonzilės "anginos" paviršiaus plotas siekia iki 300 kv. cm, nors ryklėje matomas paviršius sudaro vos keletą kvadratinių centimetrų.

Metams bėgant vyksta tonzilių involiucija, todėl senatvėje ryklėje matyti tik menki tonzilių audinio likučiai. Gydytojas otorinolaringologas Evaldas Butkus sako, jog klaidinga nuomonė, kad tonzilės kovoja su ryklės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcija - šiai nuomonei pagrįsti nėra jokių mokslinių įrodymų. Su mikroorganizmų invazija kovoja visa organizmo imuninė sistema visu paviršiumi arba pažeidimo zonoje visomis priemonėmis - vietinėmis ir bendromis.

Polinkį dažnai sirgti sąlygoja genai

Anot mediko, labai dažnai ryklės skausmas suvokiamas kaip tonzilitas arba angina. Skausmas ryklėje gali būti ūmus (dienos) ir lėtinis, besitęsiantis kelis mėnesius ar metus. Ryklė - tai vieta, kur yra visos šešios tonzilės, bet kartu tai yra ir vieta, kur susikerta du keliai arba dvi sistemos - kvėpavimo (nosis, ryklė, apatiniai kvėpavimo takai) bei virškinimo (burnos ertmė, ryklė, stemplė, skrandis ir kt.). Todėl skausmą ryklėje dažniausiai sukelia kvėpavimo bei virškinimo sistemų ligos, nors gali turėti įtakos ir greta esantys organai - stuburas ir skydliaukė bei šių organų ligos. Dažniausia ūmaus ryklės skausmo priežastis yra kvėpavimo takų infekcija, o lėtinio ryklės skausmo priežastys dažniau slypi virškinimo sistemoje. Skausmas yra vienas iš klasikinių uždegimo simptomų, kurį lydi karščiavimas, paraudimas, patinimas bei funkcijos sutrikimas, tačiau ūmus ryklės skausmas nėra tipinis tonzilito simptomas. Skausmas ryklėje gali būti ir kitos ligos - faringito, t. y. ryklės gleivinės uždegimo - požymis. Abi ligas dažniausiai sukelia infekcija: virusai, bakterijos, grybeliai bei kiti mikroorganizmai.

Ūmaus skausmo ryklėje priežastis gali būti ir kitos ligos ar būklės, todėl gydymo sėkmė priklauso nuo diagnozės tikslumo. Tonzilitu susergama dėl dviejų priežasčių: mikroorganizmo agresyvumo bei makroorganizmo, t. y. žmogaus imuninės sistemos silpnumo. Jeigu sutampa abi priežastys, galima laukti bėdos. Tonzilitas nėra paveldima liga, tačiau iš tėvų ir senelių paveldėta stipresnė ar silpnesnė imuninė sistema, tiksliau, paveldėtos genų kombinacijos, nulemia mūsų fizinio gyvenimo kokybę ir trukmę bei sirgimo ar nesirgimo įvairiomis ligomis perspektyvą.

Liga kartojasi dėl neteisingo gydymo

Tonzilitas dažniau esti bakterinės kilmės ir gerokai rečiau - virusinės. Priklausomai nuo galimo sukėlėjo, skiriasi gydymo taktika. Esant virusinei infekcijai, skiriamos simptominės priemonės (skauda - nuo skausmo, karščiuojama - nuo temperatūros), nes ligos priežastį, t. y. virusą, efektyviai veikiančių vaistų nėra. Esant bakterinei infekcijai, skiriami antbiotikai ir būtinas ilgas gydymo kursas. Neadekvatus, neefektyvus, trumpalaikis gydymas antibiotikais yra tonzilito recidyvų priežastis.
Tonzilės yra ne tik imuninės sistemos organas, bet ir vieta, kuri mėgsta apsigyventi labai agresyvios bakterijos: streptokokai, stafilokokai ir kt. Jeigu bakterijoms pavyksta sukurti kolonijas tonzilių raukšlėse, jos kooperuojasi, specializuojasi įvairiai veiklai (kaip ir žmonių visuomenėje) ir pasigamina kolektyvinės gynybos sistemą - kolonijos išorinį polisacharidinį apvalkalą, per kurį antibiotikai nebegali prasiskverbti ir jų sunaikinti. Tai vadinamosios bioplėvės. Išorinis apvalkalas sustiprina bakterijų kolonijų fiksaciją prie tonzilių paviršiaus bei apsaugo nuo žmogaus organizmo imuninio atsako - leukocitai negali bakterijų atpažinti ir sunaikinti. Organizuotos bakterijų kolonijos padidina bakterijų išgyvenimo galimybes, o tai labai nenaudinga žmogui. Bioplėvių atradimas yra nesenas labai reikšmingas medicinos pasiekimas. Būtent bioplėvių atradimas tonzilių raukšlėse paaiškina gydymo antibiotikais nesėkmes, tonzilitų pasikartojimus ir lemia pasaulinį tonzilių šalinimo chirurgijos renesansą. Pašalintas tonziles ištyrus elektroniniu mikroskopu (2003 m.), o keleriais metais vėliau jas ištyrus lazeriniu skenuojančiu elektroniniu mikroskopu, per 70 proc. atvejų pašalintose tonzilėse rastos bakterijų kolonijos su polisacharidų apvalkalu. Neteisingas antibiotikų vartojimas netgi skatina bakterijas organizuotis į kolektyvinės gynybos sistemas. Bakterijų kolonijos yra nuolatinis infekcijos šaltinis, todėl vaikai arba suaugusieji, anot mediko, negali pilnai pasveikti ir juos vargina pasikartojantys tonzilitai.

Grūdinimosi procedūros turi būti saikingos

Vaikams saldumynai yra gana svarbus energijos šaltinis, o gliukozė labai reikalinga intensyviai jų smegenų veiklai palaikyti - vaikai nuolat stebi, analizuoja, mokosi. Tik svarbu nepadauginti saldumynų. Jeigu vaikas dažnai serga tonzilitu, šaltis, ypač valgomieji ledai, gali sukelti papildomą ryklės nevisaverčio vietinio imuniteto papildomą susilpnėjimą, kuris gali sąlygoti tonzilėse tūnančių agresyvių bakterijų dauginimosi suaktyvėjimą ir šio proceso klinikinį pasireiškimą - ligą. Tačiau grūdinimosi procedūros gali padėti lengviau prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų ir sustiprinti imuninę sistemą. Yra žinoma krioterapijos (lokalus žemų temperatūrų poveikis gydymo tikslu) metodika lėtiniam tonzilitui gydyti. Ši metodika sukurta prieš 30 metų, paplitusi Rusijoje ir buvusios Sovietų Sąjungos erdvėje, bet tarptautinio pripažinimo, kaip efektyvi lėtinio tonzilito gydymo priemonė, nesulaukė. Vokietijoje ji taikoma tik kaip alternatyvios medicinos metodas.

Reikalinga gydytojo konsultacija

Jeigu liga, t. y. ryklės skausmas kartu su sloga, ką tik prasidėjo ir trunka tik kelias dienas, galima įtarti virusinę infekciją, neteisingai vadinamą peršalimu. Šiuo atveju tinka visos negalavimus palengvinančios priemonės: aerozoliai, ledinukai, arbata, kvėpavimą palengvinantys nosies lašai ir pan.

Patvirtinus tonzilito diagnozę, būtinas gydymas antibiotikais, priešingu atveju pasiduodame natūralios atrankos dėsniams - laimi stipresnis, tačiau šiuo atveju verta prisiminti, jog didesnis nebūtinai yra stipresnis. Bakterijos yra maži, bet irgi gyvi organizmai, todėl jos irgi siekia išgyventi, gyventi bei daugintis, tuo tikslu pajungdamos visus galimus resursus, beje, mūsų sveikatos sąskaita. Medicinos mokslo pažanga bei antibiotikai nulėmė, jog prieš šimtą metų buvusi vidutinė gyvenimo trukmė 35 metai šiuo metu yra dvigubai ilgesnė (idealizuojamais Graikijos ir Romos klestėjimo laikotarpiais vidutinė gyvenimo trukmė tebuvo 25 metai).

Komplikacijos retos, tačiau pavojingos

Antibiotikų dėka tonzilitų komplikacijos yra gana retos. Dažniausia tonzilito komplikacija - infekcijos išplitimas į giliesnius kaklo sluoksnius ir pūlinio susidarymas. Ši bėda ištinka nevartojant antibiotikų. Pavojingos tonzilito sukelto ryklės pūlinio komplikacijos - infekcijos patekimas į kraujo tėkmę (sepsis), pūlių išplitimas į krūtinės ląstą (mediastinitas - nepaprastai pavojinga būklė, kurios pasekmės būna liūdnos). Bakterijos, kurios sukelia tonzilitus, gali sąlygoti rimtus širdies, inkstų ir sąnarių pažeidimus.

Anot E. Butkaus, jeigu sergame tonzilitu, antibiotikai yra būtini. Dviejų gomurio tonzilių paviršiaus plotas yra apie 600 kv. cm. Tai atitinka A4 formato popieriaus lapo plotą. Kad būtų paprasčiau, įsivaizduokime pilvo priekinės sienos dydžio plotą, padengtą pūliais, t. y. bakterijomis ir leukocitais. "Reikia organizmui padėti kovoti su agresyviai nusiteikusiomis bakterijomis, - sako gydytojas. - Manoma, jog antibiotikai turi būti naudojami ne mažiau nei 10 dienų ar netgi mėnesį. Kartais tenka skirti dvi, esant komplikacijoms - netgi tris antibiotikų rūšis, tačiau kiekvienas žmogus yra laisvas priimti asmeninį sprendimą, ar nori gydytis. Čia kaip ir gatvėje - galima bandyti ją bet kur, bet per perėją ją pereiti yra gerokai saugiau."

Prisireikia skalpelio

Tonzilitas operuojamas, jeigu jis pasikartoja du ir daugiau kartų per metus, nepaisant adekvataus medikamentinio gydymo. Operuojama ir tais atvejais, kai tonzilitu sergama retai, tačiau yra nuolatinis blogas kvapas iš burnos, kurį sukelia bakterijų veikla gomurio tonzilių kriptose (bakterijų kolonijų - bioplėvių veikla). Operuojama ir tada, jei buvo tik vienas tonzilito epizodas, bet yra komplikacijos - ryklės ar kaklo pūlinys ar kitų organų, pvz., širdies, sąnarių ar inkstų, pažeidimas. Operuojama, jei vaikas arba suaugusysis net ir nėra sirgęs tonzilitu, tačiau yra sunkus miego ir kvėpavimo sutrikimas - miego apnėja, t. y. knarkimas su kvėpavimo nutrūkimo epizodais. Vienos pusės tonzilės gali būti pašalintos įtariant onkologinį procesą.

Liaudies medicina aklai nepasikliaukite

Visas vaistų mokslas ir pramonė remiasi augalinės, gyvūlinės kilmės arba iš mikroorganizmų išskirtais preparatais ir tolimesne jų gamyba pramoniniu būdu. Taigi modernus visų ligų gydymas yra pasaulio tautų patirties analizavimo ir tobulinimo rezultatas. Į vieną tabletę ar kapsulę sudėta daugelio žmonių daugelio metų patirtis turint vienintelį tikslą - padėti pasveikti nuo vienos ar kitos ligos.

"Naudojimąsi automobiliais suvokiame kaip įprastą dalyką, bet niekas nebando šiuolaikinio automobilio pasigaminti namų sąlygomis be specialių žinių. Žmogaus organizmas gerokai sudėtingesnis už automobilį, bet visi išmanome, kaip gydytis. Pasiklausius besikalbančių tautiečių susidaro įspūdis, jog apie ligas puikiai išmano visi, išskyrus gydytojus, - stebisi medikas. - Kalbant apie lėtinio tonzilito gydymą, galbūt kur nors kas nors žino, kaip "iškrapštyti" iš gomurio tonzilių kriptų sėkmingai besidauginančias bakterijų kolonijas, bet iki šiol tyli, nors ir galėtų visam pasauliui pasigirti. Už bioplėvių gydymo metodiką tikrai bus skirta Nobelio premija. Bet, deja, Lietuvoje gaudomos rupūžės, kišamos į stiklainius ir užpilamos degtine. Tiriant rupūžių odos liaukų išskiriamą sekretą buvo rasta medžiaga, savo savybėmis panaši į gentamicinu vadinamą antibiotiką. Šios medžiagos kiekis lietuviškame stiklainyje yra mažas, nestandartizuotas, todėl negali turėti kliniškai reikšmingos įtakos. Gal labiau padeda degtinė - šiek tiek "dezinfekuoja", o dažniau paragavus ir nuotaika pagerėja. Degtinė tinka esant virusinei infekcijai - jei ir nepadės, tai bent jau nepakenks. Ūmiam tonzilitui, kai reikia rimto gydymo, rupūžėle ar žolelėmis rekomenduočiau nepasikliauti. Man geriausias pavyzdys yra Tibeto dvasinio vadovo Dalai Lamos XIV istorija. Kai Dalai Lamą 2008 m. rugpjūtį surietė stiprūs pilvo skausmai, o Tibeto ir Ajurvedos receptai bei tūkstančių vienuolių maldos nepadėjo, tada Dalai Lama keturias paras buvo tiriamas ir gydomas Mumbajaus ligoninėje. Tai aiškus atsakymas, tačiau kiekvienas esame laisvas pasirinkti."

Svarbiausia - tinkamas režimas

Peršalimas - tai virusinė infekcija. Pasak mediko, yra daugiau negu 150 virusų rūšių, iš kurių mažiausiai dvi nuolat, t. y. ir žiemą, ir vasarą, gyvena mūsų nosiaryklėje. Ar susirgsime, priklauso nuo organizmo būklės. Kas padeda išvengti "peršalimo"? Anot mediko, reikia šmokti valdyti stresą: nepamiršti pakankamai laiko skirti poilsiui, gerai išsimiegoti, valgyti sveiką maistą, jausti saiką, daug šypsotis sau, ir, žinoma, šypsotis visiems, nes tai taip pat gera peršalimo profilaktikos priemonė. Svarbios ir teigiamos mintys bei emocijos. Kartą susirgus ir pasveikus, iš karto reikia pasikeisti dantų šepetėlį. Jeigu serga bendradarbis - vengti artimesnio kontakto, dažnai plauti rankas ir veidą, vėdinti patalpą, o geriausia - išleisti kolegą namo, maloniai pasisiūlius atlikti ir jo darbą.