Kodėl angina renkasi vasarą

Vos prieš ketvirtį amžiaus žmonės angina paprastai sirgdavo pavasarį arba rudenį. Ir turėjo tam puikiausią paaiškinimą - šaltį ir nusilpusį imunitetą. Dabar angina tapo nuolatine karštų vasarų palydove. Ir ji tampa vis piktesnė.

Kas nutiko? Kodėl angina vis dažniau susergama vasarą? Medikų nuomone, sergančiųjų šiuo metų laiku padaugėjimas bei aplinkybė, kad skaudanti gerklė tapo jau nebe žiemos, o vasaros liga, - savitas atpildas už patogų gyvenimą.

Liga keičia braižą

Net ir ne pačią karščiausią dieną bet kuriame prekybos centre, kioskelyje ar kavinukėje galime nusipirkti net apšerkšnijusį ledinį gėrimą arba ledų, visose parduotuvėse ir įstaigose veikia oro kondicionieriai. Taigi bet kuriuo atveju smūgis tonzilėms garantuotas. O jos, kaip sako gydytojai otolaringologai, darinys trapus ir kaprizingas.

Anginos, arba ūmaus tonzilito, sukėlėjas - pūliavimus išprovokuojančios grupės mikrobai: dažniausiai streptokokai, rečiau - stafilokokai ir pneumokokai. Infekciją galima pasigauti arba ji gali atsirasti padidėjus mikroorganizmų, nuolat esančių tonzilių duobutėse, burnos ertmėje, ryklėje, virulentiškumui.

Infekcijos šaltiniu neretai tampa pūlingos nosies ir sinusų ligos, dantų ėduonis. Užsikrėsti galima ir nuo sergančiųjų angina arba nuo sveikųjų, tačiau streptokokų nešiotojų. Tačiau bene dažniausiai mes angina užsikrečiame per orą lašeliniu būdu.
Kadangi anginos sukėlėjai geba daugintis ant kai kurių maisto produktų, jie gali tapti netikėtu šios ligos šaltiniu.

Katarinė angina

Galima persirgti įvairiomis anginos formomis, tačiau dažniausiai pasitaikanti - katarinė angina. Ji ir lengviausia.

Iš pradžių skundžiamasi sausumu gerklėje, peršuliu. Paskui atsiranda pakenčiamas skausmas, šiek tiek pakyla temperatūra. Gali paskaudėti galvą, kamuoti silpnumas. Tonzilės paburksta ir parausta, pasidengia gleivėmis. Kartais padidėja limfmazgiai - jie gali būti net šiek tiek skausmingi. Tačiau gera žinia ta, jog katarinė angina gydoma paprastai praeina jau po 3-5 dienų.

Folikuliarinė ir lakunarinė angina

Ši anginos forma jau sunkesnė. Pagrindinis jos bruožas - ryški intoksikacija ir ūmi ligos pradžia: prasideda šaltkrėtis, staiga šoka temperatūra. Skausmas gerklėje ypač sustiprėja ryjant, kartais net pereina į ausį. Ligonis jaučiasi tarsi sudaužytas, jį kamuoja galvos, galūnių ir juosmens skausmai. Gerklėje atrodo viskas ištinę. Kraujyje padaugėja leukocitų.

Susirgus folikuliarine angina, tonzilės ne tik ištinsta ir parausta, bet pasidengia gelsvais taškeliais. Tai pūlinukai, susiformavę po gleivine. Lakunarinės anginos atveju tonziles tarsi plėvele aptraukia gelsvos apnašos - kartais visas, kartais salelėmis.

Difterinė angina

Tokiai ligos formai būdingos gausios purvinos, pilkos spalvos apnašos, padengiančios ne tik tonziles, bet ir gomurį, liežuvėlį, galinę gerklės sienelę, gerklas ir net nosies ertmę. Jos taip tvirtai laikosi, kad pašalinus apnašas matyti audinių erozija, jie kraujuoja.

Trumpai tariant, padėtis tokia rimta, kad laiku nepradėjus gydymo gali būti pažeista gerklės, ryklės, galūnių, širdies raumens (miokardo) nervinis ir raumeninis audiniai - ir ne tik.

Opinė plėvinė angina

Tokia, laimė, pasitaiko gana retai. Liga paprastai pažeidžia tik vieną tonzilę ir pernelyg savijautos nesugadina.

Pažeistą tonzilę padengia plonytis gelsvų apnašų sluoksnis, lengvai nuvalomas vatos tamponu. Tiesa, po to lieka negili opelė ir ji, deja, neužgyja. 2-3 ligos dieną atsiranda blogas kvapas iš burnos, ant kaklo gali padidėti ir tapti skausmingi limfmazgiai. Gali net išsivystyti paratonzilinis abscesas - paprasčiau sakant, tonzilėje susiformuoti pūlinys.

Šia sunkia anginos forma daugiausia serga vaikai nuo 7 metų. Jai būdingi simptomai - aukšta (iki 40 laipsnių) temperatūra, aštrus, į ausį pereinantis skausmas vienoje gerklės pusėje ryjant. Skausmas būna toks stiprus, kad neretas ligonis atsisako valgyti.

Pažeistoje gerklės pusėje limfmazgiai paburksta ir tampa labai skausmingi. Kraujo tyrimai rodo uždegimą.

Komplikacijos - tai nejuokinga

Gydytojai ne šiaip sau įspėja, esą ne tokia baisi pati angina, kaip jos komplikacijos. Jų gali būti įvairių: paritonzilitas ir paratonzilinis abscesas (jų simptomai labai panašūs), otitas.

Komplikacijos paprastai išsivysto ligoniams, palyginti vėlai patenkantiems į gydytojų rankas - po trečios ligos dienos. Tačiau sergantiesiems angina, be jų, gali išsivystyti dar ir vadinamosios metatonzilinės, arba bendros, ligos: reumatas, infekcinis alerginis miokarditas ir poliartritas, cholecistocholangitas. Nedidelis procentas anginos pakirstų žmonių suserga glomerulonefritu - inkstų uždegimu.

Miokarditas - viena pavojingiausių komplikacijų. Ir ne tiek dėl to, kad širdies liga pradeda vystytis jau pirmosiomis anginos dienomis, kiek dėl to, jog ši nepasireiškia klasikiniais simptomais. Dažnai vienintelis būdas aptikti miokarditą - tai pastebėti pakitimus elektrokardiogramoje. Tuomet širdies raumenyje jau būna atsiradę pažeidimų židinių.

Jei ne vaistai, tai operacija

Komplikacijų rimtumas turėtų įtikinti, kad medikų patarimai susirgus angina laikytis lovos režimo - ne iš piršto laužti. Rekomenduojama nelipti iš lovos, vartoti kuo daugiau skysčių: šarminio mineralinio vandens - negazuoto, žaliosios arbatos, mėtų, jonažolių, ramunėlių arbatos. Skystas turėtų būti net maistas - taip pat ir gausus vitaminų.

Netingėkite kas pusvalandį ar valandą skalauti gerklę antiseptiniais tirpalais: kalio permanganatu, furacilinu. Nepakenks ir aerozoliai nuo uždegimo.

Tačiau vien žolelėmis ir skalavimais ar ledinukais anginos neišsigydysite - nė nesvajokite.

Iš vaistų angina gydoma aspirinu ir sulfanilamidiniais preparatais. Sunkiais atvejais - ypač kai prisideda kitos ligos, - neapsieinama be antibiotikų ir fizioterapijos.

Kita vertus, labai svarbu prisiminti, kad nuo vaikystės visiems pažįstama angina iš tikrųjų yra labai pavojinga, todėl būtina neignoruoti simptomų ar slopinti juos pirmais pasitaikiusiais namuose rastais vaistais. Anginos gydymas turi būti taisyklingas ir baigtas iki galo. Taigi jokios savigydos.

Taisyklingai gydant ligos simptomai pranyksta maždaug per savaitę, kraujo tyrimai vėl tampa normalūs. Tačiau tonzilės gali likti pabrinkusios ir 10, ir 12 dienų.

Jeigu norite greičiau pagyti, nepakenks paskirti sau griežtos dietos: atsisakykite labai karštos kavos, šaltų gėrimų, taip pat rūgštaus, aštraus, sūraus maisto.

Kol sergate, gerklę laikykite šiltai aprištą, antraip galite užsidirbti dar ir gerklų, ir balso stygų uždegimą - tokiu atveju kitus kelerius metus kalbėsite visai nepatraukliu rūkoriaus balsu.

Nederėtų pamiršti ir profilaktikos: prižiūrėti viršutinius kvėpavimo takus (rūpestingai gydytis slogas, dar rūpestingiau - sinusitus, pasirūpinti kreivos nosies pertvaros korekcija ir t. t.) ir burnos ertmę (netoleruokite dantų ėduonies, dantenų uždegimo ir pan.).

Geras ginklas prieš anginą - organizmo grūdinimas (rytinė mankšta, vandens procedūros, sportavimas - ypač gryname ore).

Vaikus, dažnai sergančius angina, turi reguliariai prižiūrėti gydytojai, taip pat vertėtų net pagalvoti apie tonzilių šalinimo operaciją, nes pasikartojanti angina gali pažeisti širdį, sąnarius, inkstus.

Ir svarbiausia - vasarą pernelyg neatsipalaiduoti mėgaujantis dviem populiariausiais jos siūlomais malonumais - karščiais, lediniais gėrimais ir ledais.