Pokalbis padeda išsaugoti gyvybę

Ištikus bėdai ar sunkumams, vaikai vis dažniau renkasi pagalbą telefonu, nes galima skambinti iš kur nori ir kada nori, nereikia prisistatyti ir bendrauti "akis į akį". Paslapties išsaugojimas ir privatumas sudaro galimybę laisvai kalbėti - neverta bijoti atsakomybės dėl pasekmių, požiūrių skirtumų ar atskleistos tiesos, o svarbiausia - bendraujant galima išsiaiškinti tolesnius veiksmus bei jų pasekmes.

Visiems atsakyti neįmanoma

Savanorė sako, jog psichologinė pagalbos linija per metus sulaukia 300 tūkstančių skambučių, o bandymų prisiskambinti suskaičiuota daugiau nei 1,5 mln. Apmaudu, kad prie telefonų budintys savanoriai sulaukia labai daug tyčinių skambučių. "Paskambinę bei išgirdę savanorio balsą, vaikai nusijuokia ir padeda ragelį. Gaila, kad tokie skambintojai nesusimąsto, jog šitaip elgdamiesi užima tuo pat metu kažkam gyvybiškai svarbią telefono liniją", - apgailestauja savanorė Inga Lukšaitė-Samaitienė. Kad pradėtų pokalbį, daugeliui vaikų prireikia keleto "bandomųjų" skambučių. Dalis vaikų padeda ragelį iš karto arba tik pratylėjus keletą minučių pasigirsta pašnekovo balsas. Anot ponios Ingos, dažniausiai tokiuose tylos skambučiuose slypi didelė problema.

Neretai ypač iš jaunesnio amžiaus vaikų sulaukiama skambučių ar laiškų, kuriuose domimasi, kodėl savanoriai dirba dykai arba prašoma papasakoti apie jų veiklą. "Tai atskira laiškų grupė, kuriuos mes vadiname smalsaujančiais laiškais, - pasakoja savanorė. - Patenkinę savo smalsumą, kituose laiškuose vaikai jau pasakoja apie juos užklupusias bėdas." Kartais apie savo sunkumus parašyti yra lengviau, nei apie juos kalbėti. Per dieną el. pašto adresuŠiaulių regiono savanoriai iš vaikų sulaukia vidutiniškai 2-3 laiškų, šalies vaikų linija - 7-10 laiškų.
Padėdami kitiems, patys jaučiasi gerai

Ingos teigimu, nuolat augantis savanoriais norinčiųjų tapti prašymų skaičius rodo, kad nemažai jaunuolių žmonių trokšta padėti kitiems. Visi prašymus užpildę kandidatai kviečiami į atranką, kurioje įvertinamos kiekvieno kandidato galimybės.

Būsimieji savanoriai mokomi pusę metų. Savanorė atvirauja, jog mokymų metu įgytos žinos bei patirtis yra labai vertingi ne tik tarnybos veiklai, bet ir asmeniniame gyvenime, kadangi sužinoma bei įgyjama bendravimo įgūdžių, išmokstama išklausyti ir surasti alternatyvių sprendimų, tinkamai reaguoti krizinėse situacijose. Po sėkmingai išlaikyto egzamino jaunasis savanoris dirba kartu su prižiūrėtoju, kuris sėdi šalia ir pataria, ką galima ir ko negalima daryti. Įgijęs pakankamai įgūdžių, savanoris pradeda dirbti savarankiškai.

Savanorių paruošiama kasmet, tačiau jų nuolat trūksta. Ponia Lina sako, jog paprastai kiek kasmet savanorių paruošiama, tiek jų ir netenkama. Priežastys labai įvairios: vieni sukuria šeimą, kiti susiranda darbą, treti išvažiuoja į užsienį, tačiau dažniausiai savanoriaujama tol, kol ši nemokamai teikiama pagalba teikia vidinį pasitenkinimą pačiam savanoriui. Kai šis malonus jausmas tampa pareiga, savanoriškas darbas tampa nebemielas ir jo atsisakoma.
Tėvai pavargę arba neturi laiko

XXI amžiaus tėvų "liga" - laiko stygius vaikams, nes visos jėgos skiriamos darbui, buičiai gerinti, finansiniam pagrindui kurti. Tad nieko nuostabaus, jog vaikai skundžiasi dėmesio stoka ir dėl to kylančiomis įvairiomis problemomis. Savanorė konsultantė sako, kad šeimų, kuriose yra glaudūs tėvų ir vaikų santykiai bei tvirtos laiko patikrintos šeimos vertybės, vaikų skambučių sulaukiama mažiausia. Paguodos ieško tie, kuriems tėvai neranda laiko, todėl jie jaučiasi nemylimi, atstumti, nesuprasti ir pan.

Yra daugybė šeimose kylančių situacijų, kurios vienaip ar kitaip paveikia vaikus bei paauglius, žinoma, didesnių ar mažesnių konfliktų tarp tėvų ir vaikų neišvengia nė viena šeima, tačiau kai susiduria paaugliškas maištingumas ir nelanksčios suaugusiųjų nuostatos, neišvengiamai kyla rimti konfliktai. "Problemų dėl santykių šeimoje turintys vaikai tiesiog nori kam nors papasakoti apie savo jausmus, ieško patarimo ar padrąsinimo, o bijodami būti nesuprasti apie savo problemas vengia kalbėtis su draugais, todėl skambina į vaikų liniją, - dalijasi pastebėjimais konsultantė. - Mes stengiamės išklausyti, suprasti bei palaikyti pašnekovą, kai jį kamuoja nerimas. Kartu aptariame skambinančiojo savijautą, ieškome problemos sprendimo būdų."
Mokytojams trūksta įgūdžių

Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčias patiria apie 70 proc. vaikų. Ši problema aktuali ir tarp vaikų, ir tarp jaunimo. Tyčiojamasi dėl įvairių priežasčių: išvaizdos, aprangos, mokymosi, gyvenimo būdo, kartais, anot konsultantės, apskritai be priežasties. Neretai galvojama, kad vaikas pats gali susitvarkyti su patyčių problema, tačiau konsultantė sako, jog labai svarbu, kad tokioje situacijoje vaikas neliktų vienas, todėl pirmiausia jam patariama pagalbos kreiptis į suaugusįjį. Juo gali būti ne tik šeimos narys, bet ir mokytojas, socialinis pedagogas, psichologas ar kitas patikimas žmogus. Deja, nors vaikai kreipiasi į suaugusiuosius pagalbos, dažnai jos nesulaukia. Galbūt suaugusieji tiesiog nežino, kaip galėtų padėti vaikui, arba mano, jog į tokius pagalbos prašymus nėra būtina reaguoti.

"Jeigu vaikas patyčias patiria mokykloje, problema turėtų būti sprendžiama vietoje, tačiau mokytojai dažnai nekreipia į tai dėmesio, - sako konsultantė. - Mokytojai teisinasi, jog šiai problemai spręsti jie neturi reikiamų įgūdžių, todėl vaikų linija, vykdydama vaikų patyčių prevencijos programą, važinėja po Lietuvos mokyklas šviesdama mokytojus. Skandinavijos šalyse ši programa vykdoma jau dešimt metų, Lietuvoje ji pradėta prieš ketverius metus, tad mums dar reikia nemažai laiko ir pastangų, kad pasiektume norimą rezultatą."

Vaikų telefonu - nevaikiški išgyvenimai

Į pagalbos liniją kreipiamasi dėl pačių įvairiausių iškylančių sunkumų bei rūpesčių. Vienas jų - paauglystė, kurios metu paaugliai išgyvena staigius kūno pokyčius, lydimus nuotaikos kaitos bei nesaugumo jausmo. Anot konsultantės, paauglystėje pradedama labai domėtis savo kūnu, ir nors spaudoje bei internete apstu informacijos apie lytinį brendimą, vaikams kyla begalė klausimų.

Augančiai ir bręstančiai asmenybei reikia daug meilės ir rūpesčio, tačiau kai kurie vaikai yra mušami, apleisti, išnaudojami. Savanorė sako, jog pastaruoju metu pastebima ypač daug seksualinės ir smurtinės prievartos atvejų. Papasakoti apie patiriamą prievartą vaikams yra labai sunku ir prireikia nemažai drąsos, tačiau kalbėjimas apie patiriamą prievartą padeda jaustis geriau. 95 proc. vaikų yra prievartaujami brolių, seserų, tėvų, tetų, dėdžių ir kitų, vaikams itin artimų arba gerai pažįstamų žmonių. Prievartą patyrę ar ją patiriantys vaikai jaučiasi nesaugūs, gyvena nuolatinėje baimėje, o šie jausmai verčia juos nepasitikėti žmonėmis.

"Mums skambinantys prievartą patiriantys vaikai būna sutrikę ir nežino, ką daryti, nes nenori prievartautojui sukelti nemalonumų, - sako konsultantė. - Mes kalbamės apie tai, kas su jais vyksta, ką jie norėtų daryti, kartu ieškome būdų, kaip reikėtų apsisaugoti nuo prievartos, bei patariame pagalbos kreiptis į patikimą suaugusį žmogų."

Lietuva pirmauja pasaulyje pagal nusižudžiusių vaikų skaičių. Kalbantys apie savižudybę vaikai ar paaulgiai guodžiasi, jog neturi su kuo pasikalbėti apie juos užklupusias nelaimes, neranda, kas juos išklauso, supranta bei pabūna kartu su jais, todėl vis dažniau ima galvoti, jog atėjo metas nutraukti savo gyvenimą. "Jūs easte paskutinis žmogus, su kuriuo aš kalbuosi", - neretai taip pradeda pokalbį savižudybę suplanavęs vaikas. Anot savanorės, ši frazė - pagalbos šauksmas, nes jeigu prieš pakeldamas ranką žmogus ieško, kas jį išklausytų, vadinasi, jis nėra tikras dėl savo apsisprendimo ir tikisi pagalbos. "Mes kalbame apie jį užplūdusią jausmų laviną ir bandome įkvėpti norą gyventi, - sako savanorė. - Neretai atviras jautrus pokalbis padeda išgelbėti gyvybę."

Gana dažni tarp paauglių ir valgymo sutrikimai. Sunkumai mokykloje, patyčos, nesutarimai su namiškais ar bendraamžiais, siekimas atitikti grožio bei lieknumo standartus gali sukelti įtampą bei nerimą. Tam, kad palengvėtų išgyvenami jausmai, kai kurie pradeda daugiau valgyti. Valgant trumpai aplanko nusiraminimas, tačiau tuo pat metu pradedama nerimauti dėl svorio. Žmogus renkasi lengviausią kelią - jam daug paprasčiau stebėti, kaip kinta svoris, ir jį reguliuoti, nei susitelkti ties tais dalykais, kurie sukėlė maistu malšinamą nerimą. Taip palaipsniui išsivysto valgymo sutrikimai, sukeliantys gana skaudžias pasekmes.

Mokslo tvirtovėse apstu problemų

Ypač aktualios yra problemos, susijusios su mokymusi vidurinėje ar aukštojoje mokykloje. Mokykloje kylantys sunkumai: prasti pažymiai, konfliktiški santykiai su mokytojais, abejonių sklidina žinių vertinimo sistema, tėvų reikalavimai gauti gerus pažymius, dideli mokymosi tempai, gausios namų užduotys ir pan. Vyresnio amžiaus skambinantieji skundžiasi, jog juos kamuoja pervargimas, išsekimas, skolos, nuolatinė egzaminų baimė. "Žmogus sako, jog jis daro viską, tačiau jam nesiseka, - pasakoja savanorė. - Visiems pasitaiko įvairių nesėkmių, tačiau svarbiausia, kad žmogus stengdamasis jaustųsi gerai ir suprastų, kad ne visada pastangos atitinka trokštamą rezultatą. Neretai toliau kalbantis išryškėja depresijos požymiai, tuomet pašnekovui pasiūlome pagalbos kreiptis į psichologą ir nurodome, kokiu adresu būtų galima jį rasti."

Geriausias atlygis - padėka

Nepasitenkinimo konsultantai sulaukia ir iš vaikų, ir iš jaunimo. Kartais nepasitenkinimas kyla dėl to, kad negalima išspręsti kai kurių kilusių problemų. "Vaikai skambina ir prašo pasikalbėti su jų tėvais arba prašo pinigų, nes nori važiuoti į stovyklą, - vardija nepasitenkinimą sukeliančias priežastis savanorė, - tačiau mes neturime galimybių duoti pinigų ar geidžiamų daiktų, negalime perskambinti vaikų tėvams, nes pagalbos linija laikosi konfidencialumo ne tik skambinančiųjų, bet ir laiškus rašančiųjų labui. Konfidencialumas reiškia, kad organizacija galima pasitikėti, o gauta informacija niekur nebus skelbiama. Neretai sulaukiame skambučių iš tėvų, kurie tvirtina žinantys, kad jų vaikai skambino mums, ir reikalauja pasakyti, apie ką mes kalbėjomės. Pagrindinis mūsų tikslas - išklausyti, pabūti kartu sunkią minutę ir pabandyti bendromis jėgomis rasti išeitį. Tai, kad pagalbos ieškantieji pasijunta geriau vien todėl, jog yra išklausomi, liudija šilti atsiliepimai bei nuoširdžios padėkos. Nieko nėra maloniau už kitame laido gale girdimą gyvenimo džiaugsmo kupiną balsą ir malonius padėkos žodžius. Tai pats didžiausias atlygis, nes moraliniai dividendai jokiais pinigais neįkainojami".