Vaikams elgetavimas kartais tampa verslu

Nors didžiausiuose Lietuvos miestuose skaičiuojami tik pavieniai elgetaujantys vaikai, savivaldybių atstovai bei vaiko teisių gynėjai pripažįsta, kad krizės metu išmaldos prašančių nepilnamečių daugėja. Lrt.lt pašnekovai sako, kad vis daugiau vaikų elgetavimas tampa „verslu" ar „gyvenimo būdu", tačiau kai kuriuos tokios veiklos imtis verčia skurdas. Todėl, anot jų, būtina nuodugniai ištirti situaciją valstybės mastu.

Anot Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovės spaudai Olgos Malaškevičienės, Kaune žinoma apie 2 elgetaujančius vaikus, Palangoje pernai užfiksuoti trys išmaldos prašantys nepilnamečiai, Šiauliuose - 2, Panevėžyje - 8. Klaipėdoje, miesto savivaldybės žiniomis, šiuo metu elgetaujančių vaikų problemos nėra.

Siekiant išsiaiškinti šios problemos mastus sostinėje, savivaldybės ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos užsakymu atliktas tyrimas, kurio metu kalbėtasi su 7 Vilniaus mieste elgetaujančiais vaikai ir 27 ekspertais.

„Tyrimas buvo ne kiekybinis, o kokybinis. Vilniuje elgetaujančių vaikų yra tikrai daugiau negu 7. Reali statistika mums nėra žinoma, bet iš gaunamų signalų, piliečių pranešimų matome, kad krizės laiku elgetaujančių vaikų skaičius pradėjo augti. Aišku, tai nėra labai dideli, milžiniški skaičiai, kaip kokioje nors Čečėnijoje, bet tokia tendencija tikrai yra", - sakė O. Malaškevičienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės Rimantės Šalaševičiūtės teigimu, tyrimai parodė, kad elgetaujančių vaikų problema sostinėje yra reali. Anot jos, ekonomikos pakilimo metu elgetaujančių vaikų sostinėje buvo sumažėję, tačiau dabar, ekonomikos nuosmukio periodu, elgetaujančių vaikų problema darosi vis ryškesnė. R. Šalaševičiūtė pabrėžia, kad elgetaujančių vaikų problema egzistuoja ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos miestuose, vienur ji didesnė, kitur - mažesnė.

Įspėja neremti vaikų verslo

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Linos Juškevičienės, tyrimai parodė, jog dažniausiai Vilniaus gatvėse elgetaujantys vaikai gyvena savo biologinėse šeimose, kurios priklauso socialinės rizikos šeimų grupei. Elgetaujantys vaikai, anot jos, į gatves rinkti pinigų eina savo noru ne pirmo būtinumo prekėms. Kaip pastebėjo L. Juškevičienė, šis vaikų užsiėmimas tavęs jiems savotišku „verslu".

„Vilniečiai, prieš duodami pinigus, turėtų pamąstyti, kam vaikai tuos pinigus panaudos ir, kad galbūt tai bus visai ne maistas. Nereikėtų leisti savęs užvaldyti gailesčiui, šelpti vaikų lengva ranka, nes tada jie mato, kad taip yra labai lengva užsidirbti", - dėstė pašnekovė.

Panevėžio miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė pažymi, kad kovoje su vaikų elgetavimo reiškiniu ypač svarbi bendruomenės pozicija.

„Bendruomenės prašome apie tokius vaikus informuoti mus, policiją, laikinuosius vaikų globos namus, socialinių paslaugų centrą. Ir tikrai negaliu sakyti, kad mūsų miesto žmonės yra abejingi, jie nepraeina pro šalį. Būna, skambina mums ir sako: „Stovi vaikas ir elgetauja. Apsilankykite, išsiaiškinkite". Mes važiuojame, žiūrime. Visaip būna - kartais jis per tą laiką, kol atvykstame, ir pabėga, kartais jį randame. Pagalbą tuo metu teikiame tokią, kokios tam vaikui reikia, o ko jam reikia - nustatome bendraudami su juo.

Apsilankome to vaiko šeimoje. Jeigu išaiškėja, kad namuose tas vaikas tikrai neturi ko valgyti ar nesutvarkyti pašalpos dokumentai - pasirūpiname tuo", - pasakojo panevėžietė.

Nors Panevėžio mieste užfiksuoti 8 elgetaujantys vaikai, A. Grainienės nuomone, kad tokios padėties vadinti labai prasta dar negalima. Anot pašnekovės, tik 2 vaikai iš aštuonetuko yra registruoti Panevėžio miesto savivaldybėje - likusieji atvyksta iš kitur: iš Panevėžio rajono savivaldybės, pabėgę iš Obelių vaikų globos namų, romų tautybės.

„Paprastai sutikus tokį vaiką paklausiama: „Vaikeli, kodėl tu taip elgiesi?" Bet dažniausiai tie vaikai išsisukinėja nuo tiesių atsakymų arba iš viso nenori atsakyti į klausimus. Būna, kad žmonės paskambina ir praneša tą patį vaiką matę elgetaujant per dieną keliose skirtingose vietose. Tokiems vaikams tai elgetavimas yra gyvenimo būdas. Galbūt ekonominiai dalykai turi sverto, vaikai mato kaip gyvena kiti, nori ir patys geriau gyventi", - svarstė pašnekovė.

Pinigų prašo ir maistui

Tačiau L. Juškevičienė ir R. Šalaševičiūtė pabrėžia, kad tikrai ne visi į gatves išėję vaikai smulkių prašo pramogoms.

„Vieni nori sau pasirinkti pinigėlių narkotikams, kiti - pramogoms. Bet negalima sakyti, kad visi vaikai, kurie prašo pinigų, prašo jų tik tam. Tikrai yra vaikų, kuriuos reikia pamaitinti, kuriems reikia padėti, nes jų šeimos, ypač didesnės, kuriose vienas ar kitas iš tėvų likęs be darbo, nebeišgali jų normaliai pamaitinti, aprengti ir išleisti į mokyklą. Senamiesčio kavinių, restoranų darbuotojai pasakoja, kaip pas juos ateina vaikai ir prašo pamaitinti, duoti, kas liko, ko negaila", - pasakojo R. Šalaševičiūtė.

Ji pataria pinigų prašančiam vaikui pasiūlyti maisto ar tiesiog užmokėti už pietus kavinėje.

„Jeigu vaikas džiaugsis tokiu siūlymu, jam, be abejo, reikia padėti. Paklausinėjus vaiko, apie jį reiktų informuoti mūsų tarnybą. Tokie vaikai, kurie yra priklausomi nuo elgetavimo ir kuriems tai yra tapę gyvenimo būdu, tikrai atsisakys siūlomo maisto ir tikrai nepateiks teisingų duomenų apie save", - kalbėjo Vaiko teisių apsaugos kontrolierė.

Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja L. Juškevičienė atkreipė dėmesį į tai, kad dar šios eigoje arba kitą savaitę Vilniaus mieste bus iškabinti specialūs informaciniai stendai, skirti atkreipti dėmesį į elgetaujančių vaikų programas.

„Kreipiamas dėmesys į tuos vaikus, kurie galbūt neturi kur gyventi, kurie išties yra alkani arba taip pat ir skriaudžiami tėvų. Plakatuose bus nurodomi vaikų teisių apsaugos skyriaus ir bendrieji pagalbos telefonų numeriai, kuriais vaikas galėtų kreiptis.

Tuo plakatu taip pat norime atkreipti vilniečių dėmesį, kad jie miela ranka neduotų tiems vaikams pinigų, bet skambintų nurodytais numeriais, praneštų, kurioje gatvėje matė valkataujančius vaikus. Sulaukus skambutį, kad gatvėje vaikas, kuris prašo pinigų, mobili pagalbos grupė iš karto vyks į vietą ir aiškinsis situaciją", - pasakojo L. Juškevičienė.