Padės apsisaugoti nuo peršalimo

Nuo peršalimo nėra skiepų, nes jie turėtų susidoroti su 200 įvairių virusų, tačiau ieškoma patikimų būdų, kurie galėtų padėti žmonėms apsisaugoti nuo paprastų, tačiau dažnų peršalimų.

Pasitraukite per metrą nuo visų, kurie čiaudi ar kosėja. Būtent tokį atstumą nulekia daugelis virusų. O jeigu vienas iš jų atsiduria nosyje ar akyse, po kelių dienų galite prabusti susirgęs. O ką daryti, jeigu keliatės liftu su kosėjančiu piliečiu? Mandagiai atsukite jam nugarą.

Dažnai plaukite rankas. Daugelis peršalimą sukeliančių virusų plinta netiesioginio fizinio kontakto keliu. Pavyzdžiui, sergantis žmogus, kuris pakrapšto nosį, o paskui liečia daiktus, ant jų palieka virusų. Jie net 3 valandas gali laukti gyvų organizmų, kurie jį paliestų ir padėtų patekti į nosį ar akis. Būtent todėl dažnai plaunantis rankas galima apsisaugoti nuo peršalimo.

Venkite pastatų, kuriuose yra bloga ventiliacija. Virusai iš jų negali pasišalinti. Blogiausia, kad sausame ore sausėja ir gleivinė, kurios (jeigu ji drėgna) darbas - sugauti ir pašalinti besibraunančius į organizmą virusus. Dėl tų pačių priežasčių lėktuvai yra kita pavojinga vieta, kur galima užsikrėsti virusais. Apsisaugojimui geriausiai į nosį papurkšti vaistinėse parduodamo druskos vandens.

Gerkite daug skysčių. Jie padeda „išplauti" įvairius nepageidaujamus „gyventojus" iš organizmo ir apsaugoja nuo dehidratacijos, kuri dažniausiai atsiranda peršalus. Skysčiai prarandami kvėpuojant pro burną, pučiant nosį ir vartojant vaistus nuo peršalimo. Kasdien reikėtų išgerti iki 8 stiklinių skysčių be kofeino - vandens, sulčių ir kt.

Smarkiai netrinkite akių ir nosies. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad žmonės kas valandą tris kartus paliečia nosį arba akis. Jeigu jau labai reikia patrinti, trinkite krumpliais, o ne pirštais - mažesnė tikimybė užsikrėsti.

Mankštinkitės. Atsparumas viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms padidėja mankštinantis 30-45 minutes (vaikštant, važinėjant dviračiu, šokant) tris kartus per savaitę. Bet daugiau nereiškia geriau. Nustatyta, kad rizika persišaldyti netgi padidėja, jeigu labai intensyviai sportuojama kasdien po valandą.

Dezinfekuokite pašluostes. Virusai, sukeliantys peršalimo simptomus, dažnai į organizmą patenka per virtuvę. Didžiausi kaltininkai yra kempinėlės ir pašluostės, suteikiančios virusams šiltą, drėgną prieglobstį. Du tris kartus per savaitę pašluostes ir kempinėles reikėtų plauti indaplovėje (jeigu jos neturite - išvirinkite).

Jeigu šeimoje yra ligonis, imkitės griežtesnių apsaugos būdų: dezinfekuokite dažniausiai liečiamų daiktų paviršių (kranus, telefonus, šaldytuvo rankenas).

Vartokite vitaminus E ir C. Manoma, kad vitaminas E labai svarbus imunitetui. Daugiausia jo yra riebaluose ir aliejuje, ir žmonėms, kurie riboja riebalus, vitamino E gali ir pritrūkti, todėl kasdien praverstų vartoti 100-200 IU vitamino E. Kad organizmas efektyviai pasisavintų vitaminą E, vartokite jį kartu su maistu (per pietus, vakarienę). Nors nėra įrodyta, kad vitaminas C apsaugo nuo peršalimo, tačiau jo vartojimas gali sumažinti ligos simptomų sunkumą ir trukmę. Bet nevartokite jo daugiau nei 500 mg per dieną.

Gerai išsimiegokite. Tai padės sustiprinti imunitetą. Imunitetas net 30 proc. susilpnėja miegant pusę nakties, tačiau išsimiegojus 8 valandas imunitetas jau kitą rytą būna atsigavęs.

Numalšinkite gerklės skausmą. Gerklės skalavimas šiltu sūriu vandeniu (1 arbatinis šaukštelis stiklinei skysčio) padaro stebuklus. Čiulpiami ledinukai padeda išsiskirti seilėms ir padengia gerklę plėvele. Dėl šių priežasčių puikiai tinka ir arbata bei medus. Geriau nei paprasti ledinukai tinka mentolo turinčios pastilės.

Išbandykite natūralias priemones. Echinacėja, valgoma gėlė, manoma, didina atsparumą peršalimui. Galite vartoti ekstraktą, kapsules, tabletes, kai pajaučiate peršalimo simptomus. Ir vartokite tol, kol tie simptomai tęsiasi. Nors nėra žinoma echinacėjos šalutinių poveikių, tačiau kai kurie žmonės jai alergiški.

Per pietus ir vakarienę suvalgykite neriebios vištienos sriubos. Bet kokie šilti skysčiai švelnina peršalimo simptomus. Tačiau vištienos sriuba yra ypač veiksminga, nes joje daug baltymų, vitaminų, mikroelementų - visko, ko reikia kovoti su virusais.

Jeigu esate peršalę, pasistenkite neperduoti virusų kitiems - kosėdami ar čiaudėdami prisidenkite ranka. Jei kiekvienas laikysis šių paprastų higienos reikalavimų, rezultatai gali būti puikūs.