Nekaltas žaidimas kieme gali baigtis liga

Prasidėjus vasaros atostogoms, mūsų mažieji vis daugiau laiko praleis linksmai kapstydamiesi smėlio dėžėje arba pas močiutę kaime, kur soduose bus gausu obuolių, slyvų, o lysvėse - raudonskruosčių braškių. Daugelis tėvų turbūt net nesusimąsto, kad neplauti vaisiai ir daržovės bei sąlytis su gyvūnų išmatomis užteršta aplinka kelia didelį pavojų užsikrėsti įvairiomis parazitinėmis kirmėlėmis.

Naminiai gyvūnai platina ligas

Anot Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos Editos Samulytės, kieme žaidžiantiems vaikams didžiausias pavojus kyla dėl keturkojų teršiamo smėlio. Vasarą ir rudenį susikaupia didžiausias subrendusių kiaušinėlių kiekis, be to, vaikų kontaktas su dirvožemiu yra daug dažnesnis, tad padidėja tikimybė užsikrėsti parazitinėmis kirmėlinėmis ligomis. Pagrindinės ligos, kurias gali platinti šunys ir katės, yra toksokarozė, echinokokozė, toksoplazmozė. Jas sukelia skirtingi parazitai, tačiau jų platintojai ir užsikrėtimo būdai - panašūs.
Užterštame smėlyje dažniausiai užsikrečiama toksokaromis. Toksokarozę sukelia apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Patekus jų kiaušinėliams į žmogaus virškinamąjį traktą, žarnyne išsirita lervos, kurios per gleivinę patenka į kraują. Su krauju jos gali patekti į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, akis ar kitus organus. Ligos sunkumas priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, lokalizacijos vietos bei žmogaus imuninės sistemos atsparumo. Dažnai, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga praeina be klinikinių simptomų. Susirgus vargina pasikartojantis karščiavimas, temperatūra dažniausiai būna neaukšta, išsivysto bronchitas, atsiranda sausas kosulys, dusulys, būna dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai būdingos padidėjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams - padidėję limfmazgiai ir blužnis. Migruojančių lervų gali pakliūti į akis ir sukelti regos sutrikimų. Toksokarozei būdinga kelis mėnesius ar net kelerius metus pasireiškiantys atsinaujinantys ligos požymiai.

Toksokaros - ne vieninteliai parazitai, laukiantys savo naujojo šeimininko smėlio dėžėse. Kita sunki ir labai klastinga liga - echinokokozė, kuri neturi simptomų, o ligos eiga priklauso nuo sukėlėjo, stadijos, cistos dydžio ir lokalizacijos vietos. Echinokokozė dažniausiai nustatoma atsitiktinai, kai ligonis tiriamas ar operuojamas dėl kitų priežasčių ar atsiradus komplikacijoms - plyšus, supūliavus cistoms ir pan. Kadangi cistos auga lėtai, ligos simptomai gali nepasireikšti metų metus. Laikui bėgant, užsikrėtusįjį pradeda varginti silpnumas, apetito stoka, svorio kritimas, pykinimas, prakaitavimas. Neretai didėjanti cista sukelia sunkumo ar spaudimo jausmą po dešiniuoju šonkaulių lanku, retkarčiais - priepuolinio pobūdžio skausmus, be to, didėjanti cista gali užspausti tulžies latakus, todėl išsivysto gelta. Jeigu cistos auga plaučiuose, ligonius vargina skausmas krūtinėje, neaukšta temperatūra, kosulys. Echinokokozės platintojai yra ne tik šunys, bet ir vilkai bei lapės. Šių gyvūnų žarnyne vystosi, auga ir parazituoja kaspinuotis. Į aplinką kartu su išmatomis jis išskiria kiaušinėlius, kurie yra labai mažyčiai, ilgai išlieka atsparūs ant žemės. Žmogui prarijus echinokoko kiaušinėlį, jo apvalkalėlis ištirpsta ir išsilaisvina lerva, kuri, prasiskverbusi pro žarnos sienelę, patenka į kraujo apytakos ratą ir nunešama dažniausiai į kepenis, rečiau - į plaučius, blužnį, inkstus ar kitus organus.

Dar viena dažna parazitinė liga - toksoplazmozė, savo simptomais primenanti gripą. Apie 90 proc. sergančiųjų liga praeina be simptomų arba simptomai mažai išreikšti - trumpas karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, bendras negalavimas, galvos skausmai. Ši liga labai pavojinga nėščioms moterims, nes infekcija gali būti perduodama per placentą vaisiui. Tuomet vystosi įgimta toksoplazmozė, pasireiškianti labai sunkiais centrinės nervų sistemos pažeidimais. Pagrindiniai toksoplazmozės infekcijos platintojai - katės ir jų šeimos atstovai, su išmatomis išskiriantys toksoplazmų oocistas į aplinką. Jos bręsta dirvožemyje ir gyvybingos išlieka metus. Užsikrečiama per užterštą oocistomis aplinką: žemę, žolę, daržoves arba valgant žalią ar blogai termiškai paruoštą mėsą. Retesniais atvejais šia liga užsikrečiama perpilant kraują ar organų transplantacijos metu, jei donoras serga ūmia toksoplazmoze.

Išvengti ligų padeda higienos įpročiai

Anot specialistės, svarbu atsiminti, kad kirmėlinės ligos ypač silpnina vaikų sveikatą, sukeldamos įvairius negalavimus: silpnumą, viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, vėmimą, karščiavimą, galvos skausmą, svaigimą, odos bėrimą, kosulį, regos, apetito, miego sutrikimus. Parazitai ne tik gyvena vaiko organizme, bet ir nuolat nuodija jį savo išskyromis, o svarbiausia - mechaniškai žaloja tuos audinius ir organus, kuriuose jie parazituoja. Dėl nusilpusios imuninės sistemos vaikai dažniau serga kitomis infekcinėmis ligomis. Negydomi jie tampa ilgalaikiais infekcijos nešiotojais bei ligos sukėlėjų platintojais.

Kad neužsikrėstume, būtina griežtai laikytis asmens higienos: plauti rankas prieš valgį, maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, grįžus iš lauko, pažaidus su savo augintiniu, nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, uogų, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų, negerti ir nenaudoti maistui vandens iš atvirų telkinių, grįžus iš lauko nevaikščioti po namus nešvariais batais.

Anot specialistės, reikėtų neužmiršti, kad negalima leisti šunims laižyti veido, lėkščių, nes šuniui ant snukio ir liežuvio gali būti parazitų kiaušinėlių, drausti jiems valgyti iš tų pačių indų, taip pat neleisti vaikams žaisti su svetimais gyvūnais.

Šunis ir kates reikia reguliariai gydyti nuo kirmėlių. Taip pat reikia nešerti naminių gyvūnų veterinarijos tarnybos nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena. Sirgusio gyvūno skerdiena turi būti saugiai užkasta ar sudeginta.

Šunis vedžioti reikia jiems skirtose aikštelėse. Reikia stengtis kiek galima labiau saugoti aplinką nuo teršimo išmatomis. Einant pasivaikščioti su šuniuku, reikia nepatingėti pasiimti maišelį ekskrementams surinkti.

Visuomenės sveikatos centrai nebetikrina smėlio

Vadovaujantis higienos normos reikalavimais, ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų žaidimo dėžių smėlis turi būti keičiamas ar atnaujinamas kasmet. Jis turi būti atnaujinamas ir pagal epidemiologines reikmes - nustačius askaridžių, plaukagalvių, toksokarų kiaušinėlių. Dabar Visuomenės sveikatos centrai nebeatlieka smėlio dėžių tyrimų, tačiau ugdymo įstaigoms rekomenduojama pačioms juos atlikti. Daugiabučių namų kiemų smėlio dėžių švara ir tvarka turi rūpintis namo administratoriai.

Ištirti smėlį dėl parazitų kiaušinėlių galima Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Šiaulių skyriuje (Dubijos g. 40, Šiauliai). Mėginio kaina -33 Lt 10 ct.

Smėlio dėžes būtina nuolat perkasti, jos turi būti uždengtos. Dėžes reikėtų įrengti saulėtoje vietoje, nes parazitų kiaušinėliai neatsparūs tiesioginiams saulės spinduliams.