Neatsukime nugaros... nugarai

Stuburas sensta kartu su mumis, o raumenys laikui bėgant silpnėja, tad retam pavyksta nugyventi savo amžių taip ir nepatyrus, kas yra nugaros skausmas, ypač tuomet, kai mažai judame. "Dėl itin sumažėjusio fizinio aktyvumo bei nuolatinio sėdimo darbo nugaros skausmai tampa XXI amžiaus epidemija", - tvirtina neurologas Evaldas Gadeikis.

Liga jaunėja

Anot neurologo, pastaruoju metu radikulitas, kaip ir dauguma kitų ligų, užklumpa vis jaunesnius žmones. Ne išimtis net vaikai bei paaugliai, kuriems itin dažnai nustatomos stuburo deformacijos ir iškrypimai.

Pirminė radikulito forma atsiranda dėl infekcijų ir intoksikacijų. Antrinė arba simptominė forma apibūdinama šaknelių pažeidimu, prasidedančiu dėl aplinkinių audinių patologijos, visų pirma dėl stuburo pokyčių.

"Vis dažniau tenka išgirsti paauglių nusiskundimų, jog mokykloje jiems sunku pasirinkti patogiai sėdėti tinkamą suolą, - pastebėjimais dalijasi neurologas. Laikysenai ypač kenkia, kai prie stalo rašant ar skaitant sėdima netaisyklingai. Tad nieko keisto, kad stuburo patologijos dažnai prasideda vaikystėje, o liga visu aštrumu pasireiškia sulaukus brandaus amžiaus."

Kaulų ir raumenų sistemos vystymąsi neigiamai veikia ir blogas darbo vietos apšvietimas. Puiku, jeigu natūrali šviesa pro langą krenta ant stalo, tik svarbu, kad šviesa nekristų tiesiai į akis ir ne iš darbinės rankos pusės. Ne ką mažesnę įtaką taisyklingai laikysenai turi tinkamas kuprinės nešiojimas. Deja, anot mediko, neretai moksleiviai tempia pernelyg didelę naštą ant pečių.

Nuolatinį nugaros skausmą gali sukelti ir nejudrus gyvenimo būdas. "Dabar žmonės juda mašinomis, o ne savo kojomis, - sako gydytojas. - Didžioji dienos dalis praleidžiama prie kompiuterio, prie kurio sėdint įsitempia pečių juosta, galva palinksta į priekį, labai didelis krūvis tenka kaklo raumenims, sutrinka mikrocirkuliacija, o nuolat varginami raumenys labai pavargsta. Bendraujant su klientu persikreipiama. Tai itin sąlygoja stuburo pertempimą."

Radikulitas - dažnas ir skausmingas

Radikulitą sukelia nugaros smegenų nervų šaknelių, einančių pro tarpslankstelines angas nuo kaklo iki juosmens ir kryžkaulio srities, uždegiminiai procesai. Nesvarbu, kuri šaknelė yra dirginama, skausmas plinta atitinkamoje vietoje. Priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje prasidėjo problemos, skiriamas kaklo ir pečių, kaklo ir krūtinės, juosmens ir kryžkaulio srities radikulitai.

Anot mediko, visos radikulito rūšys yra labai skausmingos, aprimstančios ir vėl paūmėjančios, neretai išsivystančios į lėtines formas. Skausmas gali būti intensyvus, gręžiantis, sustiprėjantis judant. Kadangi didžiausia apkrova tenka juosmens ir kryžkaulio sričiai, tai dažniausiai pasitaiko šios stuburo srities radikulitas, kurio požymis - stiprus juosmens skausmas, stiprėjantis judant bei plintantis į klubą, kelį, pėdą, kulną. Ypač nemalonus kaklo ir krūtinės radikulito momentas yra skausmas kvėpuojant. Kai radikulitas paveikia kaklo ir pečių sritį, žmogus jaučia skausmą šiek tiek pasukęs galvą, be to, varginantis skausmas neretai plinta išoriniu arba vidiniu rankos paviršiumi.

Daugėja sergančiųjų disko išvarža

Neurologas sako, jog pastaruoju metu vis dažniau sulaukiama ligonių, varginamų disko išvaržos. Stuburo diskai dažniausiai pažeidžiami dėl fizinės perkrovos. Tarpslanksteliniai diskai yra stuburo amortizatoriai, sumažinantys smūgius bei stuburo sąnariais leidžiantys jam laisvai judėti.

Disko išvaržos susiformavimas yra ganėtinai ilgas ir lėtas patologinis procesas. Diskų pažeidimus itin pagreitina sporto deficitas, poilsio trūkumas, ilgas sėdėjimas, jų traumavimas netaisyklingai judant ir pan. Pasitaiko, kad stuburo disko išvarža atsiranda ir sportuojantiems bei aktyviai gyvenantiems žmonėms, mat stuburui gali pakenkti staigus sunkaus daikto pakėlimas nepatogioje padėtyje.

Atsiradusios išvaržos spaudžia nervų šakneles. Tai sukelia aštrų, dažniausiai šaudančio pobūdžio plintantį į vieną ar į abi kojas skausmą, atsirandantį atlikus staigų judesį. Dėl disko išvaržos įsitempia nugaros raumenys, ima spazmuoti, o tai apsaugo stuburą, tačiau ilgainiui toks raumenų spazmas jau pats sukelia skausmą.

Anot mediko, skausmas dėl diskų pakenkimo gali būti įvairaus pobūdžio ir intensyvumo. Paprastai skauda juosmenį, skausmai plinta į vieną arba į abi kojas. Priklausomai nuo išvaržos dydžio, lokalizacijos bei klinikinės išraiškos skiriamas gydymas vaistais arba operacija, kuri būtina, kai tarpslankstelinio disko išvarža užspaudžia šaknelių spinalinę arteriją ir sutrinka nugaros smegenų kraujotaka, pažeidžiama kojų motorika, sutrikdoma dubens organų funkcija.

"Laikui bėgant išvarža ima mažėti. Jeigu žmogus lanko baseiną, kasdien mankštinasi bei kitomis procedūromis stiprina juosmens, pilvo raumenis, išvaržos simptomų pasireiškimo dažnis kaskart vis retėja", - sako medikas.

Ne visada kalta ta vieta, kurią skauda

Dažnai pasitaiko, kad stuburo skausmo vieta ne visiškai atitinka pradinę stuburo pakenkimo zoną. Stuburą reikėtų suvokti kaip įsivaizduojamą svertą - atsiradus pakenkimui vienoje vietoje, galimi sutrikimai kitoje. Medikas sako pastebėjęs, jog būtent to nesuprasdami žmonės, ieškodami tikrosios juos varginančio skausmo priežasties, be reikalo prisidaro įvairiausių nuotraukų, kompiuterinių tomogramų. "Žmogus skundžiasi skaudančia galva, pablogėjusia klausa ar netgi prastesniu regėjimu. Užtenka palenkti galvą ar nusičiaudėti ir skausmas tampa nepakeliamas, - vardija simptomus neurologas. - Visa tai nutinka, kai radikulitas pažeidžia kaklinę stuburo dalį, todėl skausmas jaučiamas ne tik pakaušyje, bet ir sprande, mentėje ir petyje. Tenka sulaukti pacientų, kurie ilgai mynė okulistų kabinetų slenkstį, nes, juos vargino įvairūs akių ligų simptomai: skausmas, deginimas, sunkumo jausmas ir pan. Atlikus reikiamus tyrimus paaiškėja, jog akių skausmo kaltininkas nėra pačios akys. Neretai žmogus būna šventai įsitikinęs, jog serga sunkia širdies liga, nes jaučia skausmą krūtinėje, tačiau vizitas pas neurologą padeda nustatyti stuburo patologiją. Taip yra dėl to, jog iš kiekvieno stuburo slankstelio išeinantys nervai yra susiję su tam tikru kūno raumeniu bei organu. Ir organas, ir stuburo slankstelis gali veikti vienas kitą, tad tik specialistas gali pasakyti, ar tikrai kalta ta vieta, kurią skauda."
Viena iš radikulitą provokuojančių priežasčių gali būti stuburo osteochondrozė. Tai patologinis procesas, vykstantis dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, dėl mikrotraumų, nejudrios gyvensenos, genetinio polinkio į greitesnį jungiamojo audinio senėjimą ir pan. Anot mediko, dauguma žmonių klysta manydami, jog stuburo pakitimus ir ligas sukelia valgomoji druska, nusėdanti stubure bei sąnariuose. Tai, žinoma, klaidinga nuomonė.

Tinkamiausias gydymas - procedūrų kompleksas

Anot mediko, labai svarbu, kad radikulito gydymas vyktų prižiūrint gydytojui, kadangi savarankiškas skausmo malšinimas medikamentais be terapijos bei skaudamos vietos įtrynimas įvairiu tepalu, šios ligos visiškai neišgydo.

Gydymas efektyvus tik tuo atveju, kai ligonis naudojasi specialistų rekomenduotais metodais, kurių, anot mediko, dabar gausybė: pirtis, masažas, karščio, šalčio terapija, speciali stuburo mankšta, pažeistų raumenų tempimas, įvairi raumenų atpalaidavimo metodika, akupunktūra ir pan. Iš esmės pasikeitusi nugaros skausmo gydymo metodika sėkmingai išstūmė anksčiau vertintą griežtą ligonių imobilizaciją. Šiuo metu itin skatinamas greitas aktyvumas - vandens procedūros, kineziterapija, kasdieninė mankšta.

"Ši taktika padeda grįžti į visavertį gyvenimą net sunkias traumas patyrusiems žmonėms, greitina ir gerina gijimą, padeda išvengti skausmo įsisenėjimo bei jo virtimo lėtiniu, vėlesnių recidyvų, - vardija neurologas. - Judėjimas ir žmogaus valia daro stebuklus."

Rūpintis savimi pradėkite nuo mažens

Anot neurologo, jei norime būti sveiki ir judrūs, ilgai išlikti darbingi, tuo turime pradėti rūpintis dar vaikystėje. Mokiniams, kurių laikysena sutrikusi, geriausiai klasėje sėdėti vidurinėje eilėje, kad nereikėtų persikreipus skaityti tai, kas parašyta lentoje. Stalas ar suolas turi būti 2-3 cm aukštesnis, nei sėdint nuleidžiama rankos alkūnė. Sėdint kojas per klubus ir kelio sąnarius reikia sulenkti stačiu kampu. Tarp liemens ir stalo turi būti 2-3 cm tarpas, t. y. maždaug tiek, kad tilptų rankos plaštaka. Knygos ir sąsiuviniai turi būti padėti ant stalo 30-35 cm atstumu nuo akių. Atstumą galima patikrinti ant stalo padėjus per alkūnę sulenktą ranką taip, kad didysis pirštas būtų akių lygyje. Rašant sąsiuvinį reikia pasukti į dešinę 30 laipsnių kampu taip, kad šviesa sklistų iš kairės pusės. Apatinis sąsiuvinio kraštas turi būti ties krūtinės viduriu.

Stuburą prilaiko raumenys. Kai žmogus nesportuoja, neaktyviai gyvena, raumenys yra per silpni. Tai reiškia, kad stuburas nėra apsaugotas nuo traumos, kurią galima patirti nebūtinai keliant sunkų daiktą. Deja, sąmoningai besimankštinančių tautiečių - važinėjančių dviračiais, plaukiojančių, bėgiojančių ar plušančių sporto salėse, nėra daug. Judėjimas ir mankšta - viskas, ko reikia nugaros profilaktikai. Anot mediko, aktyviai judantys, bet kokiu sportu užsiimantys žmonės turi tvirtesnius kūno raumenis, todėl stuburo iškrypimai bei su tuo susijusios ligos vargina daug rečiau nei pasyvų gyvenimą mėgstančius žmones.

Ypač didelę reikšmę sergant radikulitu turi maistas. Mitybos specialistai pataria itin riboti vadinamąjį "negyvo" maisto vartojimą. Sergant radikulitu, rekomenduojama valgyti daug vaisių ir daržovių, kuriuose gausu labai reikalingų B grupės vitaminų, turinčių specifinį poveikį impulsams, plintantiems nerviniu lygmeniu.

Kad kūnas būtų jaunas ir elastingas

Kuo stipresnis raumuo, tuo mažiau tiesioginio krūvio tenka stuburui, todėl reikia įprasti kasdien atlikti tempimo pratimus. "Raumenis galima tempti bet kur ir bet kada, - tvirtina medikas. - Raumenų tempimo pratimai nesukelia streso organizmui, anaiptol, jį atpalaiduoja ir sumažina raumenų įtampą. Judesiai tampa laisvesni, lengvesni, todėl gerėja koordinacija bei judesių amplitudė. Raumenų tempimas prieš kitas treniruotes - plaukimą, bėgimą, važiavimą dviračiu ir pan. - paruošia raumenis aktyviai veiklai ir saugo juos nuo traumų. Be to, tempiant įvairias kūno dalis, į jas sutelkiame dėmesį ir taip padedame savo kūnui atsipalaiduoti nuo proto kontrolės. Reguliariai atliekant raumenų tempimo pratimus, gerėja bendra savijauta bei kraujotaka, kūnas paruošiamas veiklai." Medikas siūlo kas rytą atlikti šiuos raumenų tempimo pratimus:
Sulenkite kelį, švelniai pritraukite jį prie krūtinės, kol pajusite lengvą apatinės nugaros dalies ir užpakalinio šlaunies paviršiaus tempimą. Tempkite 20 sek. Tą patį padarykite kita koja.

Sunerkite pirštus virš galvos ausų lygyje. Rankomis iš lėto traukite galvą pirmyn, kol pajusite sprando tempimą. Tokioje padėtyje išbūkite 5 sek., po to lėtai grįžkite į pradinę padėtį. Pratimą kartokite tris kartus.

Lėtai ištieskite abi kojas. Rankas ištieskite virš galvos ir siekite rankų pirštais, kiek tik pajėgiate. Kartu temdami pėdas ir kojų pirštus tokioje padėtyje išbūkite 5 sek., po to atsipalaiduokite ir dar kartą pakartokite pratimą.

Sukinėkite čiurną prieš ir pagal laikrodžio rodyklę, kiek leidžia sąnario judrumas. Pakartokite tai 10 kartų į kiekvieną pusę. Tą patį atlikite su kitos kojos čiurna.
Norėdami ištempti keturgalvį šlaunies raumenį ir kelius, dešinę pėdą traukite už pirštų galų kaire ranka prie sėdynės. Kiekvieną koją temkite 20 sek.

Atsistokite praskėtę kojas pečių plotyje ir sulenkite kelius. Kulnai priglausti prie grindų, pėdos lygiagrečios. Taip išbūkite 30 sek.

Atsistokite praskėtę kojas maždaug pečių plotyje, pėdas nukreipkite tiesiai prieš save. Lėtai lenkitės per klubus. Temdami visuomet truputį sulenkite kelius. Kaklas ir rankos atpalaiduotos. Lenkitės, kol pajusite lengvą užpakalinės kojų pusės tempimą. Taip lengvai tempkite 20 sek.