Bobučių receptai ir šiuolaikiniai vaikai

Kodėl peršalusiai atžalai gali būti pavojinga net arbata su medumi ir kodėl mažyliams negalima lašinti į nosį alijošiaus sulčių.

Kosulys, užgulta nosytė, užkimimas... Atrodo, geriausia, ką gali padaryti tėvai tokioje situacijoje, kai vaikas dar tik pradeda sirgti, tai nekišti jam chemijos ir vietoj tablečių, miltelių ir kapsulių pasikliauti laiko patikrintomis liaudiškomis gydymo priemonėmis.

Svarbiausia - jokios panikos!

Užplikyti arbatos, paruošti vonelę kojoms, šiltu aliejumi ištrinti nugarytę. Tik štai kodėl tokie močiučių receptai labai dažnai nepadeda, o kartais net dar labiau pablogina vaiko savijautą?

Gydytojai pediatrai pastebi, kad vaikui peršalus tėvai kartais sunegaluoja nė kiek ne mažiau - iš išgąsčio. Ir nenuostabu: niekas taip negąsdina, kaip aukšta temperatūra. Tačiau iš karto duoti karščiavimą mažinančių vaistų ne kiekvienam kyla ranka - juk, kaip sakoma, nėra tokio vaisto, kuris neturėtų šalutinio poveikio. Ir štai tuomet į pagalbą su savo patarimais atskuba močiutės: krūtinę įtrinti spiritu, ant kaktos uždėti šaltą kompresą... O tėvai jų klauso, nes toks gydymas juk turėtų būti saugesnis nei tabletės ir sirupai nuo kosulio. Ar ne?

Bet, primena medikai, susirūpinusiems tėvams pirmiausia reikėtų žinoti, kad į virusus ir infekcijas imuninė sistema turi reaguoti padidėjusia kūno temperatūra.
38 laipsniai yra optimali temperatūra organizmo apsauginių galių sintezei. Toks karščiavimas yra normalus ir pulti į paniką bei bandyti visomis įmanomomis priemonėmis sumažinti karštį nereikia. Temperatūra reiškia du svarbius dalykus: pirmasis - jūsų mažylis negaluoja, antrasis - jo imuninė sistema veikia adekvačiai.
Bet jeigu temperatūra pasiekia 38,5 laipsnio ir dar kyla, atsiranda traukulių pavojus (ypač jeigu vaikas serga nervų sistemos ligomis), tokiu atveju tėvai pirmiausia turi atvėsinti mažylį fiziškai. Labai dažnai pakanka jį nurengti ir palikti tik su sauskelnėmis arba plonyčiais marškinėliais: jeigu temperatūra kambaryje nebus aukštesnė kaip 20-22 laipsniai, to visiškai pakaks, kad karštis šiek tiek sumažėtų. Nesitikėkite, jog temperatūra nukris daugiau nei laipsniu ar pusantro, bet kartais ir to visiškai pakanka, kad vaikas pasijustų geriau.

Karščiuojantį mažylį galima apiprausti kambario temperatūros vandeniu (tik jokiu būdu ne lediniu!). Vyresniems nei trejų atžaloms ant kaktos, nugaros arba pilvuko galima uždėti drėgną servetėlę.

O štai dėl aptrynimų actu arba spiritu reikia gerai pagalvoti. Pirmiausia dėl to, kad šios medžiagos skleidžia aštrų nemalonų kvapą. Antra, jeigu jomis įtrinsite sausą neprakaituojančio vaiko odą, spirito arba acto gali patekti į kraują, ir prie peršalimo ligos dar prisidės apsinuodijimas alkoholiu arba rūgštimi.

Vaistai yra vaistai

Kokiais vaistais tuomet geriausia kovoti su vaikų karščiavimu? Vis dar labiausiai paplitęs preparatas tokiu atveju yra paracetamolis. Juolab kad jis gaminamas ne tik tablečių, bet ir sirupų, žvakučių pavidalu, taigi galima pasirinkti patogiausią variantą. Svarbiausia - griežtai laikytis dozavimo, kuris, kaip žinoma, priklauso nuo vaiko amžiaus.

Antrieji pagal populiarumą temperatūrą mažinantys ir su uždegimais kovojantys vaistai - įvairūs preparatai su ibuprofenu. Yra kombinuotų vaistų nuo karščiavimo su ibuprofenu ir paracetamoliu. Šie preparatai stiprina vienas kito poveikį.

Greičiausiai suveikia žvakutės: vaistas iš tiesiosios žarnos pasisavinamas dukart greičiau nei iš skrandžio.

Dar vienas esminis klausimas, neduodantis ramybės visiems tėvams, - kiek laiko, vaikui pradėjus karščiuoti, galima nesikreipti į gydytoją.

Patys gydytojai, kadaise tokiais atvejais nurodydavę tris paras, dabar pirmiausia primena, kad priežasčių, kodėl vaikams šokteli temperatūra, gali būti labai daug. Ir jeigu ji per parą pakyla ir nukrenta kelis kartus, į gydytoją kreiptis būtina ir skubiai, o ne laukti dar dieną ar dvi.

Jeigu temperatūra pakilo tik kartą ir tai niekaip neatsiliepė vaiko miegui, apetitui ir elgesiui, galima nesijaudinti.

Arbatėlės ne visada gerai

Jeigu jau temperatūra nekelia tokio didelio pavojaus, gal tuomet iš tiesų su ja geriau kovoti močiučių receptais - kad ir klasikinėmis arbatėlėmis su citrina. Net jeigu vaikas gers jas kas valandą, blogiau jam nuo to juk nebus?

Pasirodo, gali būti. Potencialiai toks gėrimas gali sukelti įvairiausių alerginių reakcijų. Medus, citrusai, avietės - vaikams tai stipriausi alergenai. Ypač linkusiesiems į maistines alergijas. Todėl geriau nerizikuoti ir jų tokiais „vaistais" negirdyti - juk mažylis ir taip negaluoja, jo imunitetas nusilpęs, tad jeigu dar tėvai kas valandą girdys jį alergenais... Gali pasireikšti ne tik odos reakcijos - pleiskanojimas, bėrimas, bet ir paburkti kvėpavimo takų gleivinė: užtinus nosytei vaikas nebegalės visavertiškai kvėpuoti, o jeigu paburks gerklos ir trachėja (tai vadinama bronchų obstrukcija), mažylis gali pradėti dusti. Infekcinė liga virs infekcine-alergine ir be gydymo stacionare jau nebeišsisuksite.

Ne mažiau atsargiai derėtų taikyti ir kitus liaudiškus peršalimo gydymo receptus. Pavyzdžiui, jeigu sergančiam sloga vaikui į nosytę įlašinsite alijošiaus sulčių, jos gleivinė gali užtinti per keletą minučių, ir mažylio būklė tik dar pablogės.

O kaipgi senas geras pašildytos druskos kompresas? Pasirodo, šiuolaikiniai gydytojai primygtinai pataria pamiršti ir jį.

Esant bet kokiems uždegiminiams procesams šildymas nerekomenduojamas. Nes uždegimas - tai paburkimas, ir šildomas jis tik didėja. O jeigu vaikas karščiuoja, negalima šildyti net kojyčių.

Žolelių inhaliacijos taip pat gali pakenkti - sukelti kvėpavimo takų alergijas ir net astmą. Taigi gydyti vaiką inhaliacijomis derėtų tik pasikonsultavus su gydytoju.
Jeigu jūsų mažyliui viršutinių kvėpavimo takų uždegimas - pavyzdžiui, laringitas, laringotracheitas, inhaliacijos puikiai tiks. Jos sudrėkins kvėpavimo takus, palengvins kosulį, sumažins spaudimą krūtinėje. Tačiau jeigu uždegimas įsimetė į apatinius kvėpavimo takus (prasidėjo obstrukcinis bronchitas, plaučių uždegimas), inhaliacijos gali pakenkti, o jeigu liga ūmi, jos apskritai draustinos. Vietoj jų reikia uždegimą slopinančių vaistų, antibiotikų, broncholitikų, atsikosėti padedančių preparatų.

Prieš šimtą metų buvo kitaip

Bet kodėl močiučių receptus - patikrintus laiko, tiksliau, šimtmečių, pagal kuriuos gydėsi kartų kartos, - staiga ėmė laikyti žalingais? Kodėl dabar vienintele panacėja laikomos tabletės?

Dėl to, kad aplinka, kurioje gyvename, kardinaliai pasikeitė. Smogas miestuose, tabako dūmai patalpose, buitinė chemija - ir vaikai visu tuo kvėpuoja. Pasikeitė net maisto produktai, dauguma jų jau seniai nebėra natūralūs. Taigi ir vaikai dabar visiškai kitokie - pasikeitė jų organizmų reakcijos, dauguma mažylių kenčia dėl alergijų. Liaudies medicinos receptai, sėkmingai naudoti vaikui susirgus prieš šimtą ar du šimtus metų, šiuolaikiniams vaikams gali sukelti dar didesnių sveikatos problemų.

Juolab kad dabartiniai tėvai linkę perlenkti lazdą ir, iš draugų, giminių ir artimųjų surinkę jiems žinomus receptus, visus kartu su savo atžala išbando: krūtinę ištrina medumi, ant nugarytės uždeda garstyčių lapų, kojas įtrina kamparo aliejumi, o paskui stebisi, kodėl vaikui prasidėjo alerginė reakcija.

Todėl pediatrų patarimas visiems tėvams: prieš imdamiesi net pačios nekalčiausios iš pažiūros savigydos, pirmiau pasitarkite su gydytoju.