Seksualinė sveikata brangesnė už ištikimybę

Ar jums neatrodo, kad labai daug kalbama apie seksą? Seksas - tai meilės sinonimas. Seksas - sėkmės simbolis, sveiko gyvenimo būdo palydovas.

Venerinėmis ligomis sergama mažiau nei prostatos vėžiu

Viešinti savo seksualinius pasiekimus tapo net madinga, o štai jų nebuvimas - tabu. Juk normalus vyras negali nenorėti. Tas pats ir moterims. Tačiau jei kažkas panašaus joms nutinka - siunčiamos gydytis. Jei esi vienišius, tikrai nesantykiauji kas savaitę. Vadinasi, yra pagrindo nerimauti. O jei susilaikai mėnesį - prasideda problemos. Pusmetis?! - be viagros ne iš vietos.

Apskritai, sveikata - rimtas argumentas. Tu apie sveikatą pagalvok bent tada, kai organizmas reikalauja. Galima pagalvoti, kad gydymo įstaigose klaidžioja minios „nukentėjusiųjų" nuo seksualinio susilaikymo. Tačiau būtent jie - pagrindiniai seksologų, ginekologų, mamologų ir urologų pacientai. Ir, kad susirgimai, perduodami lytiniu keliu - daug retesni nei prostatos vėžys, o krūties vėžiu serga ne vien nekaltos moteriškos lyties atstovės, taip pat - faktas.

Atsisakę sekso rizikuojate ne tik sveikata

Seksualinis aktyvumas - tai norma, kurią diktuoja pats gyvenimas. Nors tiesiogiai ir vengiama kalbėti apie tai, tačiau visuomenėje gaji nuostata, kad vyrai ir moterys susipažinę turėtų pasimylėti pasitaikius pirmai progai. „Jūs permiegojote? - įprastas smalsuolių klausimas po pirmojo susitikimo. Po ketvirtojo - jie pradeda nerimauti: „Tai jūs vis dar nepermiegojote?" Tačiau dažnas pamiršta, kad „post" - tai ne tik vegetariška dieta, bet ir kai kas daugiau... Užsisakyti kavinėje pusryčiams „Postmeniu" - gerai, bet atsisakyti sekso porai mėnesių?! Rimtai rizikuojate ne tik sveikata, bet ir gyvybe.

Seksualumas - tai nuolatinė suaugusio žmogaus būsena

Pastarasis teiginys pateisina viską pasaulyje. Išsiskyrė mylimieji pusmečiui - kokia gali būti kalba apie ištikimybę. Kas lauks ir kentės. Juk mes - gyvi žmonės. Pasimylėjo su tuo, kas pasitaikė po ranka ir gerai. Juk ne robotai... Mes didžiuojamės aplenkę gyvūnus ir, kad pelnytai vadinamės homo sapiens. Juk nuogi gatvėmis nevaikštome, gamtinius reikalus dažniausiai atliekame tam skirtose vietose. O štai, kai klausimas paliečia seksą, tada ir prasideda... Vienas pavargo nuo darbo, kitam galvą skauda, trečias nuo streso negali sudėti akių.

Juk seksualumas - ne šiaip sau duotas, o jis turėtų būti suaugusio žmogaus nuolatinis pojūtis ir būsena. Juk ne veltui keturiasdešimtmetis vyras ima lakstyti paskui mini ijonėlį, o trisdešimtmetė moteris, pamačiusi a-la striptizo šokėją, pasiruošusi šiam patinui atsiduoti net lifte. Atrodo, kad visas pasaulis persikūnija į pornografinio filmo herojus. Nejaučia šito tik ligoniai.

Sekso problemas skandina darbe ir alkoholyje

Prieš kiek laiko amerikiečiai sukūrė portalą aseksualiems žmonėms. Jame yra rubrika, skirta aseksualių asmenų artimiesiems. Į vieną dažniausių klausimų: „Ar aš , kaip tėvas, esu kaltas dėl to?", „Ar tai - liga, ar - nusistatymas?, „Ar tai reiškia, kad jie nesugeba mylėti?, „Ar tai AIDS, abortų baimė?" Į šiuos visus klausimus galima būtų atsakyti vieninteliu NE. Tiesiog žmonės pradeda nerimauti, kai jų artimieji nesidomi seksu.

Iš principo turėtų neegzistuoti susilaikymo sąvoka. Žmogus, dirbantis be išeiginių, įvardijamas kaip „darboholikas", „darbštuolis", žodžiu, beprotis. Suprantama, čia neturima omenyje kunigų ar vienuolių, kuriuos daugelis vadina religiniais fanatikais. Palikime juos ramybėje. Tačiau ir darboholikai, ir alkoholikai, ir sodoholikai ir dar kokie nors „holikai" aiškiai turi problemų dėl sekso.

Šiuolaikinė kultūra persunkta seksu

"Primetamas elgesio modelis verčia žmones bėgti iš vienos lovos į kitą, dažnai keisti pratnerius, kartais prieš jų norus ir poreikius. Mums visą laiką kala į galvą, kad, girdi, visi užsiiminėja seksu, kaip triušiai, o jūs?.. Tiesiog visa mūsų šiuolaikinė kultūra persunkta seksu, kad net pradedi nekaip jaustis galvodamas, kad per mažai dėmesio skiri intymiai gyvenimo sričiai. Baimė - tai tas jausmas, kuris užvaldo žmogų, kai šis ima pastebėti, kad gyvena kažkaip ne taip ir nori ne to paties, kaip dauguma", - mėgina neigti sekso būtinybę Londono universiteto psichologė Petra Bainton.."
Tikėtina, kad visa ši masinė isterika vienaip ar kitaip susijusi su vartojimo estetika: gyvenk taip, kad visados turėtum paklausą, būk sekso galiūnu, rūpinkis savimi, kad ilgam išliktum jaunatviškas ir seksualiai patrauklus. Tačiau ne vienam tai baigiasi gražia paguoda... vienatvėje.

Žinoma, tiek vyrai, tiek moterys nori tarpusavio santykių: meilės, prisirišimo, supratimo. Tačiau lygiai taip pat žino, kad be sekso, t.y. be kūno neįmanoma gauti šilumos ir švelnumo.

Po sekso žmonės lieka svetimi

Kas nežino, kad pats lengviausias būdas susipažinti ir pradėti „tujinti" - tai kartu sukristi į vieną lovą. Tada distancija akimirksniu sutrumpėja iki nulio visomis prasmėmis. Iš tikrųjų, permiegoti daug lengviau, nei susitarti. Bėda ta, kad neretai po sekso distancija vėl pailgėja ir žmonės keliasi iš lovos beveik svetimi. Paradoksalu, bet šiuo atveju kalčiausias lieka...seksas. Šiuo atveju labai tinka pasaka apie žmogų, kuris suvalgęs didelį gabalą duonos nepasisotino, paskui pyrago... ir liko alkanas, o galų gale mažą bandelę ir pajuto sotumą. Ir tada jis pagalvojo: „Ech, reikėjo pradėti nuo bandelės". Taigi, reikėtų mums visiems pasekti to vargšo žmogelio pavyzdžiu ir pradėti nuo mažytės saldžios bandelės, kuri mus duos ne tik sotumo, bet ir malonumo jausmą.