Vyrų ir moterų sterilizacija

Vyrų ir moterų sterilizacija, kartais vadinama chirurgine kontracepcija, dažnai yra geriausias pasirinkimas, kai norimas šeimos dydis yra jau pasiektas. Tai efektyviausias kontracepcijos metodas. Chirurginė kontracepcija - vienkartinė, reliatyviai paprasta procedūra, taikoma tiek vyrams, tiek moterims. Dažniausiai ši operacija atliekama stacionare, tačiau gali būti atliekama ir ambulatorinėmis sąlygomis, naudojant vietinę anesteziją. Kadangi tai yra operacija, egzistuoja tam tikra rizika susijusi su chirurgija ir nedidelė nesėkmių tikimybė (3 lentelė).Tačiau chirurginė kontracepcija nereikalauja periodinės kontrolės, išlaidų kontraceptinėms priemonėms, o komplikacijų ar mirčių dažnis yra minimalus, jei procedūra atliekama griežtai laikantis medicininių standartų.

Nepaisant sterilizacijos vertės laisvanoriško pasirinkimo atvejais, planuojant šeimą, ji taip pat siūloma akušerijoje šioms aukštos rizikos grupės moterims: moterims, gimdžiusioms 3 ir daugiau kartų, moterims virš 35 m. amžiaus, moterims, turėjusioms praeityje akušerinių komplikacijų ar keletą Cezario pjūvių, moterims, kurių sveikata bloga ir yra kontraindikacijų nėštumui ar kitų šeimos planavimo metodų naudojimui. Visais šiais atvejais aplinkybės gali susiklostyti ir taip, kad vazektomiją (vyrų sterilizaciją) pirma eile prisieina atlikti sutuoktiniui, nes moters sveikatos būklė gali tapti priešparodymu jai atlikti sterilizacijos operaciją.

Nėštumas, gimdymas ir abortai yra pagrindinė fertilinio amžiaus moterų mirčių priežastis pasaulyje. Besivystančiose šalyse mirtingumas siekia 300-800 mirčių 100 000 gimusių (Starrs, 1987). Išsivysčiusiose šalyse - 30 mirčių 100 000 gimusių (Ross, 1988). Moterų sergamumas, mirtys dažnesnės tarp daug kartų gimdžiusių (tris ir daugiau) ir virš 30 m. amžiaus moterų. Mažiau rizikos faktorių, susietų su nėštumu, turi moterys, praktikuojančios šeimos planavimą.

Šeimos dydis ir motinos amžius veikia taip pat ir kūdikių sergamumą bei mirtingumą. Vaisių ir kūdikių mirtingumas didėja, priklausomai nuo gimdymų skaičiaus, su juo susijęs ir mažo svorio, neišnešiotų naujagimių gimstamumas. Vyresnio amžiaus moterų vaikai turi didesnę riziką turėti genetinių defektų, didesnis yra vaisių ir naujagimių mirtingumas.

Tokiu būdu šeimos planavimo metodai, įskaitant sterilizaciją, turi teigiamą įtaką kūdikių sveikatai, nes planuojant sumažėja nėštumų su aukšta rizika ir vyresnio amžiaus moterų gimdymų.

Sterilizacijos operacijos paprastai reikalauja didesnio pasiruošimo, žinių ir įrangos, nei įprasti kontracepcijos metodai. Tačiau chirurginė sterilizacija ilgą laiką pilnai apsaugo nuo nėštumo ir yra žymiai efektyvesnė, nei grįžtami šeimos planavimo metodai.

ISTORIJA

Moterų sterilizacija pirmą kartą atlikta 1800 m., ir iki 1930 m., kai buvo pasiūlyta Pomeroy ligatūrinė technika, plačiau nebuvo taikoma. Vėliau ši procedūra dažniausiai buvo taikoma pagal medicininius parodymus. Vyrų sterilizacija pirmą kartą atlikta 1894 m. Dažniausiai ši operacija vyrams buvo atliekama dėl eugeninių priežasčių kriminalinių nusikaltimų, psichinių ligų ar įgimtų defektų perdavimo rizikos atvejais. 1940 - 1950 m. naciai, norėdami apriboti "nepageidaujamų etninių grupių" reprodukciją, naudojo priverstinę vyrų sterilizaciją. Tuo laikotarpiu sterilizacija neteko reputacijos Europoje.

Tačiau 1960 m. kilo didesnis susidomėjimas laisvanoriška vyrų ir moterų sterilizacija, kaip šeimos planavimo metodu. Naujų technologijų įdiegimas septintame, aštuntame dešimtmetyje leido pasiekti sterilizacijai esamą poziciją, t.y. tapti pirmaujančiu metodu kontracepcijos pasaulyje.

Pirmoje lentelėje matomas moterų sterilizacijos paplitimas 70 besivystančių ir išsivysčiusių šalių. 90 mln. moterų buvo sterilizuotos šiuose regionuose. Iš viso pasaulyje metodu pasinaudojo 140 mln. moterų, t.y. 1/8 pasaulio porų ir 1/3 visų, kurie naudojo kontracepciją.

Manoma, kad poreikis sterilizacijai dėl daugelio priežaščių (daugės porų, pasirenkančių sterilizaciją urbanizacijos ir švietimo įtakoje, daugės mažavaikių šeimų) ir toliau augs.

Juridiniai ir etiniai aspektai

Dabar sterilizacija yra legali beveik visose šalyse. Dažniausiai įstatymas jos nedraudžia (2 lentelė).

Kadangi laisvanoriška sterilizacija yra teoriškai negrįžtama, labai svarbu, kad asmenys pasirinktų metodą apgalvotai, giliai įsitikinę, laisvanoriškai ir žinodami bei suprasdami informaciją apie šį metodą. Jie turi būti subrendę, juridiškai, socialiai kompetetingi. Pageidautinas raštiškas abiejų partnerių sutikimas.

Amžius sterilizacijai atlikti įvairiose šalyse yra įvairus. Kai kuriose išsivysčiusiose šalyse tai - 25 metai, kitose - 18 ar 21 m. Kai kuriose besivystančiose šalyse - 30-35 m. Indijoje - skirtingai vyrams ir moterims: 25 m. vyrams ir 20 - 45 m. moterims (kai kur sąryšyje su gimdymų skaičiumi). Egipte reikalaujama, kad pora turėtų tris vaikus, vienas turi būti vyriškos lyties; Bangladeše reikalaujama, kad pora turėtų 2 vaikus ir jauniausiam būtų daugiau nei vieneri metai. Kiekviena šalis nustato savo reikalavimus amžiui ir vaikų skaičiui šeimoje.

Konsultuojant pasirinkusius chirurginės kontracepcijos metodą, būtina pabrėžti, kad operacija nebūtinai garantuoja nepastojimą kiekvienu atveju, ypač ankstyvame laikotarpyje po vyrams atliktos operacijos. Visada reikia pasiūlyti konsultaciją apie kitus kontracepcijos metodus, pateikiant išsamią informaciją.

Religiniai faktoriai ir baimės

Kai kuriose kultūrose paplitęs aiškinimas, kad sterilizuoti asmenys bus sterilūs ir po reinkarnacijos arba, kad sterilizacija gali paveikti moters ar vyro seksualumą.

Chirurginė kontracepcija neveikia asmens seksualumo, bendros fiziologijos ar lyties savybių. Chirurginė sterilizacija operacijos keliu sutrikdo lytinių takų praeinamumą ir taip nulemia ilgalaikį nevaisingumą.

Chirurginė kontracepcija dažniausiai pasirenkama dėl sveikatos ir medicininių parodymų.

Labai svarbu, kad chirurginė kontracepcija būtų laisvanoriška, saugi ir efektyvi, prieinama, gerai organizuota, kokybiškai atliekama.