Nėščiųjų muzikavimas

Apie prenatalinį muzikos ugdymą pasakoja nėščiųjų muzikinio sveikatinimo centro „Sveikutis" vadovė muzikos mokytoja ekspertė Lolita Navickienė.

„Paglostyk, pakutenk - ir tau atsilieps!"

Prenataliniu (vaiko iki gimimo) laikotarpiu muzikinį ugdymą patartina pradėti, kai jau susiformavusi vaisiaus ausies kriauklė, kai mažylis mamytės pilve jau girdi. Tai atsitinka, kai būsimas vaikelis būna 4,5-5 mėnesių. Japonijoje, Amerikoje, Norvegijoje, Rusijoje panašios prenatalinio muzikinio ugdymo mokyklos - įprastas dalykas, o Lietuvoje - dar naujovė. Visa moters suvokiama, girdima garsinė informacija sklinda kaulais, atsimuša į dubenį ir pas mažylį, apsuptą vandenimis, patenka vibracijomis. Svarbiausia, kad mama tuo metu stengtųsi užmegzti kontaktą su mažutėliu, o ne žiūrėtų vien į pilvuką ir verkšlentų: "O, Dieve, koks didelis!..", "Ach, kokia aš stora..." Lolita iš patirties žino, kad moterys, kurios anksti pradeda bendrauti su vaikučiu, ima kitaip jaustis, labiau pasitiki savimi.

Lolita Navickienė prisimena, kad kai pati laukėsi sūnaus Alberto, vaikščiojo apsvaigusi nuo dainų, nes jai buvo kartojama: "Klausyk, dainuok, niūniuok". Lolita pataria nėštukei pradėti dieną nuo dainos, skirtos savo mažyčiam stebuklėliui. "Atsibundi ir girdi, kad pilvo viduje kažkas kliuksi - kliuku kliuku. Į vaikelio judesius atsiliepk daina ir švelniu prisilietimu. Atrodo, kas čia ypatingo tie liečiamieji pratimai. O pradedi atlikti juos - iš karto vaisius pradeda reaguoti," - pasakoja Lolita. Būtų smagu, kad būsimasis tėvelis irgi imtų bendrauti su savo mažyliu. Tokio bendravimo esmė ta, "kad paimtum, paglostytum, pakutentum - ir tau atsilieptų". Geriau mamytėms nešioti prie kūno prigludusius drabužius, kad išryškėtų pilvukas ir rūbo klostės netrukdytų džiaugtis mažylio atsaku - judesiuku. Užsimezga nuostabus ryšys su dar negimusiu vaikučiu. Per muziką, bendravimą vaiko smegenyse susiformuoja daugiau jungčių - sinapsių, lemiančių būsimo kūdikio intelektą.

Mokomasi piešti mandalas

Kryptingas nėštukių užsiėmimas piešimu - tai erdvinio koloristinio intelekto tipo puoselėjimas. Yra specialus spalvotų dainų ciklas. „Pavyzdžiui, nėštukėms siūlau dainą apie raudoną spalvą. Tai gali būti raudona saulė, uoga, rūbas, ugnis, suknelė, skarelė ir pan. Iš tų vaizdinių sukuriama daina, kuri turi raudonos spalvos jausmo atspalvį". Mamytės klausosi dainos užsimerkusios ir įsivaizduoja, kas dainuojama. Joms, žinoma, dar kyla papildomų vaizdinių iš savo gyvenimiškosios patirties. Tada atsimerkia ir viską smulkiai aprašo, ką regėjo ir jautė. O nupiešia grįžusios namo, bandydamos spalvą išreikšti simboliais, tirštais ar subtiliais potėpiais. O kai vaikutis gimsta, mamytė pagal šiuos piešinius gali jį mokyti spalvų.

Nėščiosioms Lolita Navickienė pataria piešti mandalas. Pedagogė yra lankiusi specialius kursus. Reikėtų pradėti nuo mandalos centro, o toliau „tu pieši pagal laikrodžio rodyklę ir intuityviai derini spalvas". Yra labai svarbus vidinio taško pamatymas. Būtinai centre, nes mandala turi būti simetriška. Per spalvas, simetrišką piešimą pagal laikrodžio rodyklę „susistyguoja", tampa harmoningas moters vidus. Yra žinoma, kad senovės indėnai trims paroms uždarydavo nestabilius gentainius į vigvamus, duodavo tik maisto ir liepdavo mandalas piešti. Jie pasveikdavo - terapiškai veikia mandalos piešimas!

Patartina geriau piešti skambant ramiai muzikai. Bekuriant reikėtų žvilgtelėti iš viršaus, nes turi būti aiški mandalos perspektyva. „Paskui mandalos raminamai veikia: gali įsirėminti ar įdėti į „Gimties sąsiuvinį", - šypsosi sumanioji pedagogė Lolita. Mat mokykloje nėštukės ruošia „Gimties sąsiuvinį", kuris nuo užduočių išeina įspūdingo storumo! Tai užduotys apie spalvas, maldą, „kas yra gera mama ir geras tėtis", visi asmeniniai išgyvenimai, eilėraščiai, piešiniai. Lolita Navickienė sako, kad neįsivaizduojanti didesnės dovanos savo vaikui, sulaukusiam pilnametystės, kaip šis mamytės „Gimties sąsiuvinis".

Mamytės širdies dūžiai ramina

Gimusiam kūdikiui jokiu būdu nereikia tylos, nes vaikas per devynis mėnesius girdėjo vieną patį didžiausią, garsiausią garsą - motinos širdies dūžius. Užsienyje populiarios specialios kasetės, kompaktinės plokštelės su motinos širdies plakimu. Todėl, jei mamytė dirba ir negali būti kartu su vaikeliu, o jis neramus, tai būtų gerai, jei ramybės būsenoje įrašytų savo širdies dūžius. Tai labai ramina.

Patartina klausytis ir lopšinių, delfinų skleidžiamų garsų, nes tai - labai aukštos energetikos garsai. Pavyzdžiui, profesorius M. Lazarevas siūlo pripildyti namus paukščių čiulbėjimo. Jei namuose laikote kanarėlę ar neįkyrią papūgėlę - taip pat patiks mažyliui.

Jei nėštukės eina į koncertus, į baletus, tai labai gerai, tačiau muzika neturėtų būti tranki kaip „Siemens" arenoje. Nes didelis garsas, ritmas be galo žaloja. Atlikta mokslinių tyrimų, kai, pavyzdžiui, prie kolonėlės, iš kurios sklido tranki metalo muzika, pastatyti rugių želmenys akimirksniu nudžiūvo.

Labai tinka rami, linksma muzika, pavyzdžiui, klasikų V. A. Mocarto, J. Haidno, baroko epochos kompozitorių A. Vivaldžio, J. S. Bacho, romantikų - F. Šuberto, R. Šumano, F. Listo kūriniai. Lolita pataria klausytis, "kas lyriška, su polėkiu - kas galų gale tau patinka!" Lai mamos pačios įsiklauso į savo širdį, ko labiau trokšta - valsų, liaudies dainų ar linksmų melodijų.

Specialus Lolitos linkėjimas būsimoms mamytėms:

„Nėštumas - be galo imlus ir pilnas didelių galimybių laikotarpis, kurio moteris, deja, dažnai neišnaudoja. Nuo pat nėštumo pradžios pradėkite bendrauti su savo kūdikiu! Nepraleiskite vėjais šio labai svarbaus meto! Taip galite pajusti ramybę, suvokti nėštumo ir visos egzistencijos prasmę."