Vaisius žagsi

Mamos sako, kad jaučia trumpus, ritmiškus kūdikio judesius įsčiose ir tai vadina žagsėjimu. Ar tikrai vaisius įsčiose žagsi?

Maždaug 20-ąją nėštumo savaitę nėščią moterį pasiekia pirmieji joje spurdančios gyvybės signalai - iš pradžių dar silpni, bet jau aiškiai jaučiami vaisiaus judesiai. Vėliau švelnus krutėjimas perauga į stiprų kumščiavimą ar spardymąsi. Kartais jautrios mamos jaučia švelnius, ritmiškus vaisiaus judesius - tuomet jis žagsi. Manoma, kad taip vaikutis reaguoja į švelnius dirgiklius - į garsą, šviesą, pasikeitusią mamos kūno padėtį. Vaisiaus žagsėjimas - subjektyvus nėščios moters jutimas, kurio priežastys nėra aiškios. Manoma, kad šiam pojūčiui įtakos turi moters centrinės nervų sistemos (CNS) būklė, profesinis užimtumas, socialinė padėtis, suinteresuotumas nėštumu ir t.t. Žodžiu, priežasčių gali būti daug, bet kokia jų tikroji - neaišku. Logiška, kad jautresnė moteris labiau jaus vaisiaus žagsėjimą.

Jei mama taip subtiliai pajunta vaisiaus žagsėjimą, vadinasi, ir vaisius viską jaučia - prisilietimus, garsus?

Norint suvokti, kodėl vaisius žagsi, ir kaip jį nuraminti, reikia žinoti, kokį aktyvų gyvenimą mažiukas gyvena ten, pilvelyje. Dabar moksliškai įrodyta, kad vaisius, būdamas motinos įsčiose, jau sąveikauja su išoriniu pasauliu, patiria savo mamos jausmų svyravimus, reaguoja į išorinius dirgiklius.
Pirmą kartą vaisius pradeda reaguoti į garsą 26-28 savaitę. Jis mokosi skirti balsus ir netrukus sugebės atpažinti savo mamos ir tėčio balsą. Nustatyta, kad garsūs, trankūs, neharmoningi garsai jam nepatinka, į juos vaikutis reaguoja kaip į stresą - stipriais kūno judesiais. Šeimos barnius vaikutis išgyvena kartu - išsigąsta staigaus, stipraus triukšmo, po to dar ilgai būna neramus, sudirgęs. Jis gana gerai atsimena garsiai šaukiančių, nemalonių žmonių balsus. Todėl nėščiai moteriai patariama saugoti savo vaiką nuo garsios muzikos, triukšmo, riksmo. Po gimimo vaikutis atpažins motiną iš balso, o jo akutės tik po kurio laiko sugebės įžvelgti ir atpažinti mamos veido kontūrus.
Nuo 24 nėštumo savaitės vaisius pradeda kvėpuoti. Kadangi vaisius gyvena „vandenų pasaulyje" - motinos įsčiose apsuptas vaisiaus vandenų - jo gerklų spindis yra uždaras, tad vaisiui įkvepiant vandens į jo plaučius patekti negali. Motinos įsčiose vaisius vandenį paprasčiausiai praryja.
Nuo 26 nėštumo savaitės vaisius jau gerai jaučia padėtį ir pusiausvyrą: jis junta, ar motina stovi, ar guli, ar eina. Kai norėdama pailsėti nėščioji išsitiesia, dažnai vaisius reaguoja pajudindamas rankas ir kojas. Tada mamai patariama pabandyti jį nuraminti - pakeisti padėtį arba niūniuoti vaikučiui patinkančią melodiją. Nors mažylis miega dažnai, tačiau jo ramybės laikas ne visuomet sutampa su motinos noru pailsėti.
Nuo 31 savaitės skausmą išreiškiančia mimika vaisius reaguoja į nemalonius pojūčius. Jis jau judina akis, optiškai fiksuoja objektus.
Nuo 35 savaitės vaisius gali tvirtai sugriebti daiktus savo mažomis rankutėmis, pavyzdžiui, motinos įsčiose jis suima virkštelę.
35 nėštumo savaitę vaikutis galėtų atpažinti optinius pavyzdžius. Jei jis nebūtų mamos įsčiose, reaguotų į šviesą. Reakcija į šviesą - paskutinis mamos įsčiose susiformuojantis vaikučio jutimas.
Taigi, šiandien jau žinome, kad ir negimęs vaikutis dalyvauja motinos gyvenime. Žmogaus sąmonė pradeda formuotis ten, kur vystosi - motinos įsčiose.

Kada reikia pradėti skaičiuoti vaisiaus judesius ir kada kreiptis į gydytoją, jei jų per mažai ar per daug?

Gydytojai rekomenduoja registruoti vaisiaus judesius nuo 34 nėštumo savaitės, o esant nėščiųjų diabetui - nuo 32 savaitės. Vaisiaus judesiai skaičiuojami 3 kartus per dieną, nėščiai moteriai gulint ant kairiojo šono. Per valandą mama turi pajusti ne mažiau nei 5 vaisiaus judesius. Jeigu per valandą judesių suskaičiuojama mažiau nei 5, patariama skaičiuoti dar valandą. Jeigu ir per antrą valandą judesių mažiau nei 5, reikėtų skubiai kreiptis į prižiūrintį akušerį-ginekologą, kuris apžiūrės nėščiąją ir ištirs vaisiaus būklę.
Jeigu vaisius neramus („ištisai juda"), irgi reikia pasirodyti gydytojui, kad būtų skirtas tolesnis nėščiosios sekimo ir priežiūros planas.

Ar visos būsimos mamos jaučia vaisiaus žagsėjimą?

Ne, ne visos. Pakalbintos kelios jaunos mamos apie vaisiaus žagsėjimą kalba skirtingai. Viena sako, kad vaisiaus žagsėjimą pradėjo jausti nuo 20 savaitės ir jausdavo kelis kartus per dieną. Kita mama vaisiaus žagsėjimą jausdavo tik egzaminų sesijos metu! Trečia mama pasakojo, kad pirmojo nėštumo metu vaisiaus žagsėjimą jautė nuo 24 savaitės iki pat gimdymo, o kai laukėsi antrojo vaikelio, vaisiaus žagsėjimo nejautė. Visos šios moterys gimdė laiku, normaliai, o naujagimių būklės įvertinos 8-10 balų, pagal Apgark skalę. Vadinasi, vaisiaus žagsėjimas nieko blogo nerodė ir nelėmė.

Ką daryti, kai vaisius žagsi? Ar pasakyti gydytojui? Kada sunerimti?

Vaisiaus žagsėjimas - tai švelnūs, ritmiški judesiai, kuriuos moterys pajunta dažniausiai nėštumo pabaigoje. Jei moteris retkarčiais pajunta, kad vaisius žagsi, tikrai nieko blogo. Bet jeigu nėščioji jaučia labai dažnus vaisiaus žagsėjimus ar ilgalaikius stiprius vaisiaus judesius, reikėtų apsilankyti pas prižiūrintį akušerį-ginekologą, kad įvertintų vaisiaus būklę.

Ar mama gali kaip nors įtakoti tą žagsėjimą?

Mamos gali vaisiaus žagsėjimą nuraminti. Kiekvienam vaikučiui tiks vis kitoks raminimo būdas. Viena mama pasakojo, kad nuramindavo savo žagsintį vaikutį ranka švelniai glostydama pilvą. Kita glostydavo pilvą švelniai pastuksendama ir kalbėdama švelnius žodžius. Trečia moteris pasakojo, kad jos vaisius nustodavo žagsėti išgirdęs tėčio balsą (tėtis kalbėdavo ne bet ką, jis sakydavo vaikučiui, kokia švelni, graži ir rūpestinga yra jo mama). Dar viena šeima prisiminė, kad jų vaikutis nustodavo žagsėti, kai mama pradėdavo dainuoti, o tėtis - groti gitara. Dauguma besilaukiančių mamų sako, kad klausydamasis ramios klasikinės muzikos, vaisius nurimsta. Garsus smuikininkas I. Menuchinas siūlo būsimoms mamoms reguliariai dainuoti savo dar negimusiam vaikučiui, kuris nuo mamos dainų įsčiose jausis saugiau, o ateityje taps harmoningesnis. Mokslininkai, tyrinėjantys muzikos įtaką dar negimusiems vaikams, atrado, kad naudojant tam tikrus garsinius dažnius galima pakeisti skleidžiamų smegenų bangų raštus. Klausantis muzikos tobulėja tam tikros smegenų bangos, kurios susijusios su galimybe ateityje geriau mokytis, būti kūrybingesniam, gimti su lakesne vaizduote. Rami klasikinė muzika, paukščių balsai, vandens šniokštimas, žiogų svirpimas - tokius įrašus su nuostabiais garsais ir melodijomis būsimoji mama turėtų kasdien leisti pasiklausyti mažyliui.

Ar dažnai žagsintis vaisius paskui bus dažnai žagsintis kūdikis ir vaikas?

Tokių duomenų literatūroje nėra. Mano stebėtos mamos nepastebėjo, kad vaikutis, kuris dažnai žagsėjo įsčiose, paskui dažnai žagsėtų ir gimęs.