Kai motinystės džiaugsmą aptemdo depresija

Moteris po gimdymo gali užklupti depresija. Kaip ją atpažinti ir ją įveikti, pasakoja Dainų pirminio sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro vedėjas gydytojas psichiatras psichoterapeutas Vytautas BARTKEVIČIUS.

Prieš mane sėdi jauna moteris ir braukdama ašaras pasakoja savo istoriją: ištekėjo už mylimo žmogaus, po kiek laiko pasijuto nėščia. Pagimdė be jokių vargų. Vaikutis augo sveikas, visi džiaugėsi tokia gražia ir darnia šeima, jaunoji mamytė buvo mylima, globojama, meilės užteko visiems.

Praėjus kelioms savaitėms pasijuto išsekusi, prislėgta, nelaiminga, niekam tikusi. Mažylis nebedžiugino, nervino, palaipsniui pradėjo jo nebekęsti, atsirado baimės jausmas, kad ko nors jam nepadarytų. Išryškėjo kaltės jausmas dėl tokių minčių.

Palaipsniui ji tapo bejausmė, niekas nebedžiugino. Atsirado didžiulis nuovargis, prarado apetitą, naktys tapo kankyne, nes nebegalėdavo užmigti, o verkiantis kūdikis dar labiau keldavo pyktį. Mylintis vyras tapo atgrasus, santykiai šeimoje palaipsniui tapo labai įtempti. Atsirado stiprus nerimas.

Moteris bijojo viena pasilikti su kūdikiu, užplūdo įkyrių, sekinančių minčių gausa, gyvenimas tapo nebemielas. Pasijuto esanti niekam nereikalinga, nustojo bendrauti su savo artimaisiais. Dažnai sėdėdavo lovoje, be tikslo žiūrėdama į vieną tašką. Po ilgų draugės įkalbinėjimų, kuri buvo patyrusi esamą būseną, kreipėsi į specialistą.

Depresija dažniausiai prasideda per mėnesį po gimdymo. Moterys skundžiasi bloga nuotaika, vargina liūdesys, niūrumas, išnyksta interesai, nesinori bendrauti, niekas nebedžiugina, sunku sutelkti dėmesį, atsiranda nemotyvuota neapykanta gimusiam vaikeliui, atgrasumas savo vyrui, sutrinka miegas ir apetitas. Galiausiai atsiranda beprasmybės jausmas, kaltės jausmas, savižudiškos mintys ir savižudybės grėsmė. Neįvertinus šių elgesio ir nuotaikos pokyčių, šeimos džiaugsmas gali pasibaigti tragedija.

Depresijos po gimdymo priežastys nėra gerai žinomos, nors kai kurie veiksniai ją lengviau išprovokuoja: jau buvę depresiniai sutrikimai po gimdymo, gimęs neišnešiotas vaikelis, vyro paramos stoka, patirtos psichotraumos (nedarbas, rūpesčiai dėl būsto, vyro netektis).

Tačiau depresija gali atsirasti ir be jokių aiškių priežasčių. Depresija sergančios moterys labai bijo pakenkti savo kūdikiui. Atrodo, jog gali jį sužaloti, nors paprastai taip nenutinka. Aišku, negalima atmesti ir tos rizikos.

Kaip pagelbėti sergančiajai? Pirmiausiai reikia atpažinti šią ligą. Daugelis jaunų mamyčių nesupranta, kas su jomis darosi ir gėdijasi prisipažinti, jog motinystės jausmas kelia siaubą. Bijo išsakyti savo nusiskundimus, nes galvoja, jog bus nukreiptos į psichiatrijos ligoninę, bus atimtas kūdikis, neteks teisės į jo priežiūrą.

Labai svarbu yra vyro ir artimųjų supratimas, pagalba. Esant tokiems negalavimams reikia nebijoti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją ar psichinės sveikatos specialistus. Reikia atsiminti, jog negydoma depresija sukelia didžiules dvasines kančias sergančiajai. Liga apima visą šeimą. Sutrinka šeimos narių tarpusavio santykiai.

Keli patarimai, kaip išvengti susirgimo: nėštumo metu nepervarkite, reguliariai valgykite, pavargusi prigulkite. Kol esate nėščia ir kol kūdikiui nesukanka pusės metų - nedarykite didelių gyvenimo permainų. Bendraukite su drauge, kuria galėtumėte pasitikėti, į kurią galėtumėte kreiptis, bet kokiu gyvenimo atveju.

Pasirūpinkite patikimu vaiko globėju - mama, močiute, kad galėtumėte kartu su vyru nueiti į filmą, teatrą, svečius. Nekaltinkite nei vyro, nei savęs, kad gyvenimas kiek pasunkėjo - tai buvo judviejų apsisprendimas ir turite savo krykštaujantį džiaugsmą. Nebijokite kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus, jie tikrai jums padės. Gydytis niekada nevėlu.