Kelią pagrindinei Lietuvos žmonių sveikatos problemai užkirsime kartu

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta Valstybinė lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos 2008-2010 m. programa. Jos paskirtis - skatinti labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų prevenciją ir didinti piliečių atsakomybę už savo sveikatą.

Valstybinės lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos 2008-2010 m. programos tikslas - taikant koordinacines, informacines bei kitas pirminės profilaktikos priemones sudaryti prielaidas rizikos sveikatai veiksnių ir lėtinių neinfekcinių ligų paplitimo Lietuvoje mažinimui. Įgyvendinant šią programą koordinuojama pavaldžių įstaigų veikla, suinteresuotoms institucijoms teikiama informaciją apie šalyje vykdomas priemones ir pasiektus rezultatus. Medikai ir įvairios gyventojų grupės informuojami sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ir ligų profilaktikos klausimais. Numatoma, kad vykdant specialiąsias profilaktikos programas, mažės rizikos veiksnių paplitimas, bus kuriama sveikatai palanki socialinė ir ekonominė aplinka, žmonių gyvenimas taps sveikesnis.

Labiausiai paplitusių lėtinių neinfekcinių ligų grupę sudaro kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai ir cukrinis diabetas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šie susirgimai Europoje lemia didžiausią dalį - 86 proc. - mirčių. Dažniausiai pasitaikančios lėtinės neinfekcinės ligos yra kraujotakos sistemos ligos. Jos Europos gyventojų mirtingumo struktūroje sudaro apie 50 proc. Antroji svarbiausioji pagal mirčių dažnį priežastis - piktybiniai navikai. Prognozuojama, kad per kitus 10 metų lėtinių neinfekcinių ligų paplitimas padidės dar 4 proc. Didžiausias augimas, net iki 23 proc., laukiamas dėl cukrinio diabeto.

Lėtinės neinfekcinės ligos jau kelis dešimtmečius yra pagrindinė Lietuvos žmonių sveikatos problema. Gyventojų mirčių struktūroje šie susirgimai lemia tris ketvirtadalius visų mirčių. Kraujotakos sistemos ligos, Lietuvos sveikatos informacijos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 2007 m. sudarė 44,5 proc. vyrų ir 63,6 proc. moterų mirties priežasčių. Piktybiniai navikai - 19,2 proc. vyrų ir 16,9 proc. moterų mirties priežasčių. Ši situacija pasižymi augimo tendencija.

Įrodyta, kad lėtinių neinfekcinių ligų atsiradimą daugiausia lemia rizikos veiksniai, susiję su nesveika mityba ir nesveika gyvensena. Tai padidėjęs arterinis kraujospūdis - 33 proc., padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje - 23 proc., rūkymas - 18 proc., nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas - 12 proc., piktnaudžiavimas alkoholiu - 11 proc., antsvoris - 10 proc., fizinės veiklos stoka - 9 proc. Kauno medicinos universiteto atlikti tyrimai rodo, kad rizikos veiksnių paplitimas Lietuvos vyrų ir moterų populiacijoje yra vienas didžiausių Europoje.

PSO duomenys ir tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad profilaktinių priemonių dėka, šalinant su mityba ir gyvenimo būdu susijusius rizikos veiksnius, galima išvengti 80 proc. širdies ligų, insulto ir antrojo tipo diabeto atvejų bei 40 proc. vėžio atvejų.