Londone nuo Lassa karštligės mirė žmogus

Londono (Didžioji Britanija) universitetinėje ligoninėje nuo Lassa karštligės mirė žmogus. Jis šia pavojinga ir reta Europoje liga užsikrėtė dirbdamas Malyje (Afrika).

Kai vasario 10 d. ligonis buvo paguldytas į Bamako ligoninę Malyje, jam buvo įtarta maliarija. Į Jungtinę Karalystę ligonis buvo evakuotas specialiu oro medicininės pagalbos transportu vasario 17 d. Žmogus skrydžio metu kosėjo, vėmė kraujingomis išskyromis, jam kraujavo iš nosies. Ligoniui nustatytas daugybinis organų pakenkimas ir tą pačią dieną jis mirė. Atlikus laboratorinius tyrimus, maliarijos diagnozė atmesta ir patvirtinta Lassa karštligė.

Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūros specialistai, bendradarbiaudami su Londono universitetine ligonine, nustatė visus galimus sąlytį su ligoniu turėjusius asmenis, gydant ir slaugant jį, bei turėjusius sąlytį su ligonio kūno skysčiais. Visiems asmenims pateikta informacija apie Lassa karštligę ir patarta, atsiradus bet kokiems ligos požymiams, kreiptis į medikus.

Oro medicininės pagalbos įgula - trys lakūnai, paramedikas ir gydytojas, kurie turėjo sąlytį su ligoniu, mediciniškai stebimi medikų - jiems kasdien matuojama temperatūra bei paskirta priešvirusinių vaistų. Lėktuvas ir greitosios pagalbos automobilis, kuriuo buvo gabentas ligonis, o taip pat ir ligoninės patalpos buvo dezinfekuoti.
Nuo 1971 m. Jungtinėje Karalystėje užregistruota tik 12 patvirtintų įvežtinės Lassa karštligės atvejų. Lietuvoje šios ligos atvejų nebuvo nustatyta.

Lassa karštligė

Tai ūmi virusinė liga, kurią sukelia Lassa virusas, priklausantis Arenavirusų šeimai. Liga pasireiškia karščiavimu, skausmu krūtinėje, gerklėje, vargina kosulys, pilvo skausmas, vėmimas, viduriavimas. Sunkesniais atvejais ligoniui krinta kraujospūdis, plaučiuose atsiranda skysčių, pasireiškia kraujavimas.

Pirmą kartą liga diagnozuota 1950 m. Pavadinta miesto Nigerijoje vardu, kur nustatytas pirmas ligos atvejis. Ši ūmi virusinė liga paplitusi Afrikoje - Siera Leonėje, Liberijoje, Gvinėjoje, Nigerijoje. Susirgimai buvo užregistruoti ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, Konge, Senegale.

Infekcijos šaltinis gamtoje - smulkieji graužikai, kurie užkrečia aplinką. Žmonės užsikrečia per infekuotų graužikų išskyras, per virusu užterštus maisto produktus, per sužeistą odą ar gleivines. Užsikrėsti galima ir dėl tiesioginio sąlyčio su sergančiųjų ryklės sekretu, krauju, šlapimu, per užterštus švirkštus. Infekcija gali plisti ir lytiniu keliu. Ligonis ligos sukėlėją su šlapimu išskiria 3-9 savaites nuo ligos pradžios. Žmogus nuo žmogaus gali užsikrėsti ūmiame karščiavimo laikotarpyje. Ligos inkubacinis laikotarpis 6-21 diena, 15-20 proc. ligonių miršta. Endeminėse teritorijose daugiausia serga žemės ūkio ir kalnakasybos darbininkai.