Po komos – naujo gyvenimo pamokos

Vaikščioti, kalbėti, valgyti. Vilnietei Raimondai Galvanauskienei visko reikia mokytis iš naujo. Gyvenimą aukštyn kojomis apvertė skaudi avarija, po kurios moteris daugiau nei du mėnesius gulėjo komos būsenos.

Šiandien R.Galvanauskienė kasdienių dalykų mokosi su neseniai antrąjį gimtadienį atšventusiomis dvynėmis dukromis Aušrine ir Vakare. Tuomet, kai nutiko nelaimė, mergaitėms buvo vos trys mėnesiai. Lemtingąją birželio 5-ąją, ištaikiusi laisvą valandėlę tarp paskaitų, Vilniaus pedagoginiame universitete etiką studijuojanti trečiakursė Raimonda skubėjo iš parduotuvės dukrytėms nupirkusi drabužių.

Pakeliui į universitetą einančią per pėsčiųjų perėją jauną moterį partrenkė dideliu greičiu lekianti mašina. Mačiusieji įvykį pasakojo, kad pėsčioji skrido net keletą metrų. Stipriausias smūgis teko galvai. Todėl nukentėjusiąją ištiko gili koma. Per avariją buvo pažeista smegenų kamieno dalis, sutrūkinėję neuronų ryšiai.

Gydytojai prognozuoti nesiryžo

Raimondos gyvenimą sugriovęs vairuotojas atsipirko gana švelnia bausme - trejiems metams neteko vairuotojo teisių ir gavo lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę.

Tačiau jo aukos Raimondos ateities gydytojai prognozuoti nedrįso. Tik penki procentai žmonių, patyrusių tokias traumas, išgyvena. Tačiau po pustrečio mėnesio R.Galvanauskienė su didžiule meile slaugoma artimųjų pabudo iš komos.

Mėnesių, praleistų komos būsenos, jos gyvenime tarsi nė nebuvo. Apie šį laiką ji žino tik iš artimųjų pasakojimų. Nors moteris net neprisiminė turinti vaikų, ji tiki, kad būtent mažylės sugriovė skaudžias medikų prognozes ir pažadino ją iš komos.

Pirmi žodžiai - apie meilę

R.Galvanauskienei visko teko pradėti mokytis iš naujo, nes ji pati buvo bejėgė kaip kūdikis. Moteris buvo slaugoma Grigiškių slaugos, o vėliau - įvairiose Vilniaus ligoninėse. Jau antrus metus Raimonda gyvena ligoninėse, tik trumpam grįžta namo.

Praėjus keturiems mėnesiams po avarijos, kai buvo išimtas tracheostominis vamzdelis kvėpavimui palaikyti, Raimonda ištarė pirmus žodžius.

"Pirmiausia pasakiau, kad myliu savo vyrą Mindaugą. Tada kreipiausi į mamą", - prisiminusi šyptelėjo moteris. Žodžius R.Galvanauskienė taria lėtai ir gana sunkiai.

Gydytojai pasidžiaugė, kad dabar ji kalba jau kur kas geriau nei prieš metus, kai tik pateko į Palangos reabilitacijos ligoninę, kur gydomi sunkiausias traumas patyrę pacientai. Tuomet Raimonda tik gulėjo ir pasodinta sėdėjo. Jauna moteris kasdien atkakliai mokėsi atsistoti, apsirengti, kalbėti, valgyti. Ji su šypsena prisimena, kaip sutuoktinis skatino viską daryti pačiai.

Iš pradžių Raimonda vyrui priekaištavo, kad jis taip elgiasi dėl tinginystės ar laiko stokos. Tačiau būtent dėl vyro atkaklumo ir savo pačios pastangų jauna moteris pažanga stebina ir medikus.

R.Galvanauskienė labiausiai džiaugiasi, kad dabar gali pati apsirengti. Rašyti ji mokosi kaire ranka, nes kita po traumos dar neklauso.

Bando vaikščioti su vaikštyne

"Gulėjimas namuose nepadeda, o ligoninė, ypač Palangos, padeda. Čia pati pradėjau valgyti, atsistojau, išmokau vežimėlį valdyti viena ranka, stengiuosi pati apsiversti ant šono", - daug pastangų pareikalavusius pasiekimus vardijo pašnekovė.

Išoperavus sustingusius kojų sąnarius, R.Galvanauskienė įsikibusi pati gali atsistoti.

Pasak kineziterapeutės Irmos Vyšniauskienės, pirmus žingsnius Raimonda iš pradžių žengė prilaikoma specialių diržų, kuriais apjuosiamas liemuo ir kūno svoris prilaikomas iš viršaus. Taip žmogui lengviau judėti.

Dabar moteris stengiasi išsiversti be šių diržų. Po truputį ji žengia su vaikštyne. Tad medikai tikisi, kad ateityje R.Galvanauskienė tikrai vaikščios pati.

Persekioja nuolatinė baimė

Raimondą iki šiol kankina aukščio, galimo kritimo ir mašinų baimė. Ji saugiau jaučiasi, kai už nugaros kas nors stovi. Išlydėjusi artimuosius, moteris būtinai pasiteirauja, ar jie saugiai grįžo namo.

Moteriai skaudu, kad ant rankų negali paimti dvynukių Aušrinės ir Vakarės. O šioms įsitaisius ant kelių, baiminasi, kad mažylės nenukristų.

Moterį guodžia tik tai, kad skaudi avarija įvyko jau gimus dukroms. Medikai sakė, kad ji daugiau negalės susilaukti vaikų.

Vilma Levinger,

Palangos reabilitacijos ligoninės gydytoja

Pirmą kartą Raimonda į mūsų ligoninę atvažiavo prieš metus. Per tą laiką ji pasiekė tikrai daug. Tai įvyko dėl jos užsispyrimo ir troškimo greičiau atsistoti ant kojų, mylinčios šeimos palaikymo ir mūsų personalo pastangų. Atvažiavusi Raimonda buvo visiškai priklausoma nuo kitų žmonių. Pati nieko negalėjo padaryti.

Porą kartų jai buvo operuoti čiurnų sąnariai, kai raumenys nesilankstė dėl įtemptų sausgyslių, ir sąnariai sustingdavo tam tikroje padėtyje. Tai atsitinka todėl, kad po traumos pasikeičia impulsai nervų sistemoje, raumenys įsitempia, bet nemoka atsipalaiduoti ir sustingta. Jiems atpalaiduoti reikia labai stiprių vaistų.

Raimondos atvejis labai sunkus, bet tik nuo jos pačios pastangų priklauso, ar jai pavyks. Ne visiems po komos pavyksta grįžti į normalų gyvenimą. Motyvacija itin svarbi, nes kai kurie sunkias traumas patyrę ligoniai nuleidžia rankas.

Jie pabudo iš komos

Komos būsenos ligoniai, neretai pasmerkti mirčiai, kartais pakyla ir įrodo, kad žmogaus galios neišmatuojamos. Tokius atvejus net medikai vadina stebuklais.

• Prieš dvejus metus žinia apie Lenkijos gyventoją Janą Grzebskį, po 19 metų pabudusį iš komos, apskriejo visą planetą. 65 metų J.Grzebskis, pabudęs iš komos po beveik dviejų dešimtmečių, buvo priblokštas išvydęs užaugusius keturis savo vaikus ir vienuolika anūkų. 1988-aisiais, kai jis patyrė smegenų traumą ir nugrimzdo į komą, gyvenimas buvo kitoks. Nubudusį lenką stebino mobilieji telefonai, lūžtantys nuo prekių gausos prekybos centrai ir tėvynėje pasikeitusi santvarka. O pasaulis stebėjosi ne tik unikaliu J.Grzebskio atveju, bet ir jo žmona, kuri 19 metų kantriai slaugė be sąmonės gulintį vyrą.
• Stebuklu vadinamas ir per Lietuvą nuskambėjęs alytiškio Tomo Balkaus atvejis, kai mažas berniukas po kraupios avarijos ir devynis mėnesius trukusios komos grįžo į gyvenimą.
• Po vienuolikos mėnesių, be sąmonės praleistų ligoninėje ir namuose, paneigdamas medikų prognozes atsimerkė ir vėl vaikščioti mokėsi 22 metų mažeikiškis Stasys Jasas.
• Dienraštis rašė ir apie septintą dešimtį pradėjusį Kauno gyventoją Leoną Platkūną, į komos būseną patekusį du kartus. Jis sugebėjo pakilti ir vėl pradėti visavertį gyvenimą, nors medikai nuoširdžiai patarė artimiesiems neturėti daug vilčių.
• Šansų, kad dukra Gabrielė pabus iš komos, nėra daug. Tokią prognozę prieš dvejus metus išgirdo ir "MTV Baltic Networks" generalinis direktorius Marius Veselis. Koma aštuntus metus einančią mergaitę ištiko po automobilio avarijos. Ji pabudo po dviejų savaičių.

Kas yra koma?

Tai tokia būsena, kai ligonis neatsimerkia, nekalba ir nevykdo paliepimų. Jos sunkumą medikams padeda įvertinti daugybė medicininių tyrimų. Pavyzdžiui, yra tiriama, kaip žmogus reaguoja į skausmą, - lenkia rankas ar tik atitraukia jas nuo skausmo šaltinio. Su sunkios komos ištiktu žmogumi neįmanoma palaikyti jokio kontakto, jis nevykdo jokių paliepimų.

Pirmoji pakopa, kai žmogus bunda iš komos, vadinama vegetacine būkle. Žmogus atsimerkia, tačiau su juo neįmanoma palaikyti prasmingo ryšio. Jis užmiega, retkarčiais nubunda ir atsimerkia. Tačiau jo negalima nei prakalbinti, nei paprašyti, kad atliktų kokį nors veiksmą.

Kai ligonis ima vykdyti paprastus paliepimus, pavyzdžiui, bando pajudinti pirštus, suriesti kojas, jis vertinamas kaip turintis minimalią sąmonę. Su tokiu ligoniu dar negalima susikalbėti.

Sutrikusio elgesio, sujaudintas, neramus, nesiorientuojantis aplinkoje, sudirgęs, besiblaškantis ir besikeikiantis ligonis laikomas turintis apkvaitusią sąmonę. Lengviausiu sąmonės pažeidimu medikai laiko būseną, kai su ligoniu galima kalbėtis, tačiau jam sutrinka atmintis, jis nesiorientuoja aplinkoje.

Komos ištikti žmonės ilgai neišgyvena, nes neretai jų būklė komplikuojasi: gali išsivystyti plaučių uždegimas, šlapimo takų infekcijos, atsirasti pragulų, komplikacijų dėl nepakankamos mitybos, išsekimo.

Daugiausia galimybių prabusti turi jaunas žmogus, nes jo organizmas stiprus. Jaunos smegenys turi rezervų - jos gali perimti pažeistų smegenų centrų funkcijas.

Neaišku, kiek komos ištiktas žmogus girdi ir jaučia, tačiau, anot specialistų, jam būtini kuo įvairiausi dirgikliai. Itin svarbu, kad šalia komos ištikto ligonio būtų jo artimieji, kurie dirgintų ligonio regėjimą, klausą ir uoslę. Svarbu, kad jis girdėtų artimųjų balsus. Taip pat rekomenduojama komos ištiktam žmogui duoti klausytis mėgstamos muzikos, atlikti masažus ir vandens procedūras, nes jį veikia net pasyvus galūnių lankstymas.

Medikai nedrįsta teigti, kad iš ilgos komos nubudęs žmogus gali grįžti į visavertį gyvenimą. Ilgai gulint, bet kuris mažai funkcionuojantis organas ima nykti. Retėja kaulai, sustingsta sąnariai, mažėja raumenų masė, silpsta jų tonusas, atsiranda net raumenų spazmų. Rankos ir kojos pritraukiamos prie kūno - žmogus susiriečia į embriono pozą.

Neretai prie patalo prikaustytas ligonis išsenka, lieka tik kaulai ir oda - maitinimas per zondą negali atstoti normalios mitybos, todėl nubudusiam reikalinga ilga reabilitacija.

Žmogaus sveikimas ir funkcijų atkūrimas priklauso nuo smegenų pažeidimo ir jų gebėjimo atsigauti. Kuo ilgiau trunka koma, tuo mažesnė tikimybė, kad žmogus atsigaus ir grįš į normalų gyvenimą.