Pavasarinis namų valymas: pigiai ir nekenkiant sveikatai

Tradicijos mus įpareigoja prieš Velykas iš esmės susitvarkyti namus. Šiaip ar taip, pavasarį tai vis tiek teks atlikti. Kaip tai padaryti nebrangiai ir veiksmingai? Ar verta pirkti daug valymo priemonių ir kokias geriausia rinktis?

Veiksmingos ir kenksmingos

Pagrindinės valiklių sudedamosios dalys: paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM), įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojamosios medžiagos. Stiklo paviršių valikliuose yra acto (pašalina kalkes) ir amoniako (suteikia blizgesio). Į baldų valiklių sudėtį įeina terpentinas, įvairių rūšių vaškas, alkoholiai, įvairūs eteriai ir esteriai. Balinamosiose priemonėse paprastai yra natrio hipochlorido. Metalinių paviršių valikliuose yra lakių organinių junginių (naftos distiliacijos produktų).
Aplinkosaugos informacijos centro duomenimis, pati „nekalčiausia" valymo priemonė yra iš riebalų ir sodos pagamintas muilas. Mažai pavojingi - universalūs valikliai, indų plovikliai, baldų, kilimų valikliai, tačiau ir į jų sudėtį įeina tam tikros pavojingos cheminės medžiagos. Dar pavojingesnės - indaplovių valymo ir dezinfekavimo priemonės. Paprastai tai milteliai, kurių sudėtyje yra natrio silikato, natrio trifosfato, sodos, šiek tiek hipochloritinių baliklių, kartais natrio hidroksido.

Audinių minkštikliai - bene pavojingiausios medžiagos. Jų sudėtyje - vienos toksiškiausių medžiagų: chloroformas, benzilacetatas, pentanas. Sanitariniai ir WC valikliai paprastai būna dviejų rūšių: rūgštiniai ir baziniai. Pagrindinė rūgštinių valiklių veiklioji medžiaga yra rūgštys (druskos, skruzdžių, citrinų) arba rūgščiosios druskos (natrio vandenilio sulfatas). Pagrindinė bazinių sanitarinių valiklių veiklioji medžiaga - šarminė (natrio hidroksidas, natrio karbonatas, natrio hipochloritas), todėl šios priemonės yra ardančios arba dirginančios. Dirbant su šiomis priemonėmis būtina užsimauti gumines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius, stengtis su jomis dirbti vėdinamoje patalpoje ir paskiau ją gerai išvėdinti.

Niekada negalima kartu naudoti šarminių ir rūgštinių valiklių, nes jiems sąveikaujant išsiskiria nuodingų dujų.

Ypač pavojingi žmogaus sveikatai baziniai kanalizacijos vamzdžių valikliai. Naudojant šiuos valiklius, vandenyje tirpsta hidroksidas ir išsiskiria daug šilumos (net iki 80 0C). Jeigu tai milteliai, kurių sudėtyje yra aliuminio ir nitrito, vykstant reakcijoms išsiskiria vandenilio dujos (H2). Juos naudojant būtina saugoti kvėpavimo takus, akis ir odą saugos priemonėmis. Labai pavojingas kanalizacijos vamzdžių valiklis „Kurmis".

Galima pasakyti ir taip - kuo priemonė veiksmingesnė, tuo ji kenksmingesnė. Atkreipkite dėmesį, kiek gaiviklių, valiklių ir blizgiklių yra paženklinti ženklais „Dirginantis", „Neįkvėpkite", „Jeigu pateko į akis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją", tad tokių priemonių verčiau nenaudoti - vien tik būdami namuose, jie nuodija orą.

Geriau - natūralios priemonės

• Užsikimšusias kriaukles galima valyti soda. Tereikia saują jos įberti į kriauklę ir, valandą palaukus, nupilti karštu vandeniu.
• Pjaustymo lenteles valykite sodos tirpalu - jis pašalins dėmes ir kvapus.
• Riebalus puikiai skaldo citrinų sultys. Jos ne tik išvalo, bet ir atgaivina paviršių. Kad metalinė kriauklė spindėtų, valykite ją baltuoju actu. Riebalais išteptus paviršius plaukite sodos tirpalu. Jeigu nuplėšus etiketę lieka sunkiai pašalinamų likučių, juos nuvalysite eukaliptų arba arbatmedžių aliejumi.
• Orkaitei valyti galima pasidaryti tirštą pastą iš sodos, druskos ir vandens. Ištrinkite ja orkaitės sieneles ir nuvalykite. Padėkite orkaitėje lėkštelę su 100 ml citrinų sulčių ir palikite ją pernakt. Kitą dieną baikite valyti riebalų likučius.
• Langams ir stiklui valyti į puslitrį vandens įpilkite šaukštą acto ir tris šaukštus žaliųjų citrinų sulčių. Mišinį galima supilti ir į purkštuvą.
• Šveisti tiks soda su vandeniu arba acto, druskos ir vandens mišinys.
• Unitazą taip pat galima išvalyti be nuodingų priemonių. Įpilkite pusę stiklinės acto ir tris šaukštus sodos į bakelį, palaukite pusvalandį ir nuleiskite vandenį. Keraminėms plytelėms tiks toks mišinys: į 4 litrus šilto vandens įpilkite 100 ml acto.

Žinoma, skubančiam žmogui tokios priemonės gali atrodyti labai sudėtingos, be to, norint naudoti šias priemones reikia įgudimo. Tad kol suformuosite naujus įpročius, galima rinktis dar vieną alternatyvą - įvairius valiklius puikiai pakeičia mikropluošto šluostės. Jos valo tiesiog sudrėkintos šiltu vandeniu, sulaiko dulkes ir nešvarumus, tinka įvairiems paviršiams. Tiesa, kaip šluostės, jos yra brangokos (komplektas gali kainuoti 50 litų, kai kada ir viena šluostė kainuoja kelias dešimtis litų), bet tai, palyginti su valiklių kainomis ir jų kenksmingumu, tikrai atsiperka.

Ką sako profesionalai?

Pasak valymo paslaugas teikiančios ir valymo bei higienos priemonėmis prekiaujančios bendrovės „Antagutė" pardavimo vadybininkės Renatos, jų bendrovė naudoja tik ekologiškas valymo priemones. Tačiau šios priemonės - profesionalams, tad eilinis pirkėjas parduotuvėje jų neras.

Paklausta, be kokių buitinės chemijos priemonių vis dėlto, jos nuomone, negalima apsieiti, ji tvirtai paminėjo tik dvi - tualeto dezinfekavimo priemones (mikrobus „žudančios" priemonės negali būti švelnios) ir kokybiškas šluostes. Visa kita priklauso nuo žmogaus pažiūrų ir nusiteikimo.

Šiais laikais nelabai patogu siūlyti naudotis profesionalių valytojų paslaugomis, tačiau, sakykim, amerikiečių požiūris kitoks - uždirbome patys, tad leiskime uždirbti ir kitiems, pasidalykime savo pinigais su kitais. Juo labiau kad vienkartinis patalpų valymas, palyginti su tuo, kiek laiko praleisite kuopdami namus, kaip nusikamuosite, galbūt net apsipyksite su namiškiais, nebrangus - vidutinio dydžio (2-3 kambarių) buto valymas šiuo metu kainuoja 50-100 litų, namo, priklausomai nuo dydžio, - apie 200 litų, žinoma, gali būti ir šiek tiek daugiau.

Be abejo, viskas priklauso ir nuo darbų apimties - paprastai įkainojami atskiri darbai, todėl taip galite atsikratyti pavojingiausių ir jums asmeniškai nemaloniausių darbų.