Skelbiame karą bakterijoms

Virusai, bakterijos ir kiti mikroorganizmai yra nuolatiniai žmogaus palydovai. Dėl jų dažniausiai sergama. Idealiomis sąlygomis - kur šilta, drėgna, yra tinkamų maisto medžiagų - jie dauginasi akimirksniu ir gali sukelti daug nemalonumų.

Kur pavojingiausia

Statistika skelbia, kad kas penktas žmogus per metus suserga infekcinėmis ligomis.

Visi mikroorganizmai labai gyvybingi, tad net nepalankiomis sąlygomis - ant sausų, vėsių paviršių - gali išlikti gana ilgai. Todėl, be visiems gerai žinomų taisyklių - grįžus iš lauko nusiplauti rankas, kruopščiai plauti vaisius, reikia laikytis ir kitų, taip pat svarbių: atidžiai ir tinkamai tvarkytis savo namuose.

Kurios gi vietos namuose pavojingiausios ir kaip apsisaugoti nuo ligas sukeliančių bakterijų?

Vonia, tualetas (nepavojinga)

Nustatyta, kad tualete būna gerokai mažiau pavojingų bakterijų nei kitose namų patalpose. Pavojus kyla tuomet, jei kas nors iš šeimos narių serga infekcine liga.

Apsilankę tualete būtinai plaukite rankas, net namuose. Mokykite tai daryti vaikus, nes jie dažnai rankomis prisiliečia prie unitazo dangčio. Ypač kruopščiai reikia plauti rankenėles ir mygtukus, kuriais nuleidžiate vandenį.

Dėl blogos tualeto ventiliacijos oras nepasikeičia. Alergiškiems žmonėms priepuolį gali sukelti, jei tokiame tualete purškiama įvairių oro gaiviklių.Neperneškite mikrobų iš vienos vietos į kitą: unitazo dangtį ir vandens nuleidimo rankenėles reikia valyti skirtingomis šluostėmis.

Kompiuterio klaviatūra (nepavojinga)

Tyrimais nustatyta, kad ant kompiuterio klaviatūros ir telefono aparatų paviršių susikaupia 400 kartų daugiau bakterijų nei tualete, nors jis tradiciškai laikomas pačiu pavojingiausiu namuose. Tačiau ant namų prietaisų kaupiasi daugiausia jūsų pačių bakterijos, tad jos nepavojingos sveikatai. Kartą per savaitę telefonus ir klaviatūrą valykite specialiomis servetėlėmis.

Grindys (nepavojinga)

Namų grindys gana retai gali būti pavojingos infekcijos šaltinis. Išimtis - šeimose, kur yra mažų vaikų, šliaužiojančių ant grindų ir dedančių į burną pačius neetikėčiausius daiktus. Suaugusiems žmonėms grindys gali kelti pavojų tuomet, jei jie alergiški namų dulkėms. Reguliariai plaukite grindis, kilimus valykite siurbliu, geriau plaunamuoju.

Šaldytuvas (pavojinga)

Jeigu jūs neatidžiai supakuojate produktus ir laikote virtą ir nevirtą maistą, mikrobai gali patekti iš nešviežio maisto į šviežią. Stebėkite, kad šaldytuve temperatūrą visuomet būtų žemesnė nei 5 laipsniai. Kruopščiai pakuokite produktus ir laikykite juos atskirai. Mėsą visada dėkite į pačią žemiausią lentyną.

Pjaustymo lentelė (labai pavojinga)

Reikia turėti dvi pjaustymo lenteles - vieną šviežiai mėsai, kitą - visiems kitiems produktams. Naudokitės dviem lentelėmis ir jas keiskite, vos tik atsiranda mechaninių pažeidimų. Pabaigę pjaustyti lentelę visuomet nuplaukite ir nudžiovinkite.

Šluostės (labai pavojinga)

Drėgnos kempinės ir šluostės - terpė, kur greitai dauginasi bakterijos.

Naudokitės vienkartiniais popieriniais rankšluosčiais. Skirtingas kempines naudokite skirtingiems darbams atlikti - indams plauti vieną, kriauklei valyti kitą.

Ne rečiau kaip kartą per savaitę virtuvinius medžiaginius rankšluostukus reikia išskalbti 60 laipsnių arba aukštesnėje temperatūroje. Dar geriau - paskui juos išlyginti, karštis sunaikina beveik visas bakterijas.

Čiaupai, kriauklė (pavojinga)

Jeigu pjaustėte šviežią mėsą, o paskui sukate čiaupą norėdami nusiplauti rankas, bakterijos lieka ant čiaupo. Kitą kartą, kai vėl prie jo prisiliesite, ant jūsų rankų vėl pateks mikrobų. Todėl iš pradžių atsukite čiaupą, o paskui pjaustykite žalią mėsą. Paskui iš karto visus paviršius nuplaukite vandeniu su valikliu.

Šiukšlinė (pavojinga)

Daugiausia bakterijų susikaupia ant šiukšliadėžės dangčio ir kai jūs prie jo prisiliečiate, infekcija patenka ant rankų. Teikite pirmenybę šiukšliadėžėms su mechaniniais dangčiais, kurie atidaromi koja paspaudus pedalą. Jeigu lietėte šiukšliadėžę, būtinai nusiplaukite rankas su muilu.

Kai kurie specialistai mano, kad nereikia siekti sterilumo buityje. Jų nuomone, ideali švara imuninę sistemą palieka „be darbo", tai gali išprovokuoti alergiją. Iš tikro dauguma mikroorganizmų taikiai sugyvena su žmogumi. Tarp jų yra ir sąlyginai patogeninių. Pamažu žmonės jiems įgyja imunitetą. Tačiau jei imuninė sistema nusilpusi, jie gali tapti ligos priežastimi. Visiškai aišku, kad būtina kovoti su tokiais mikroorganizmais, kurie sukelia sunkias ligas.

Kampilobakterija

Veisimosi terpė: šviežia mėsa, nepasterizuotas pienas, sūriai, gyvūnų išmatos.

Tai viena labiausiai paplitusių bakterijų. Ji sukelia 10 proc. visų sunkių virškinamojo trakto ligų. Kiekvienais metais pasaulyje dėl šios bakterijos suserga 40 tūkstančių žmonių. Žmogus užsikrečia vartodamas maistą, vandenį, kur yra kampilobakterijų. Termiškai apdorojus maistą ši bakterija žūva, bet ilgai išlieka ant indų ir šluosčių.

Salmonelė

Veisimosi terpė: šviežia mėsa, kiaušiniai, pienas, produktai su žaliais kiaušiniais. 80 procentų atvejų salmonelioze užsikrečiama suvalgius užkrėstų mėsos, kiaušinių patiekalų arba patiekalų, kuriems pagaminti buvo naudojami kiaušiniai. Salmonelioze gali užkrėsti ir žmonės - sergantys arba bakterijų nešiotojai. Salmonelės žūva esant 80 laipsnių temperatūrai, tačiau kambario temperatūros vandenyje, taip pat ant visų paviršių gali išlikti 90 dienų. Terpė palanki daugintis - nevirti produktai, laikomi pažeidžiant sanitarijos reikalavimus.

Rotavirusas

Veisimosi terpė: rotaviruso infekcijos šaltinis - sergantis šia liga arba virusą nešiojantis žmogus. Tarp vaikų iki 5 metų 6 proc. mirties atvejų priežastis - būtent ši liga.

Medikų teigimu, kasmet pasaulyje rotavirusais užsikrečia 125 mln. žmonių. Liga plinta kontaktiniu buitiniu būdu, daug rečiau oro lašeliniu. Užsikrėsti galima ir nuo infekuotų maisto produktų. Rotavirusai nebijo šalčio, šaldytuve jie gali gyvuoti daug dienų.

Stafilokokas

Veisimosi terpė: kai kurie maisto produktai (ypač saldumynai), pūlingo uždegimo pažeista žmogaus oda. Iš visų stafilokokų žmogui pavojingiausias auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus). Ligos priežastis - bakterijos toksinai. Jie gali patekti į organizmą su apkrėstais maisto produktais, dažniausiai - tortais ir ledais.

Jie patenka ir per pažeistą gleivinę.

Clostridium perfingens

Veisimosi terpė: dirvožemis, vanduo, maisto produktai, žmonių ir gyvūnų išmatos.

Dažniausia užsikrečiama valgant mėsą ir jos produktus, taip pat ir termiškai apdorotus. Cl. perfingens augina sporas, kurios ištveria virinimą iki 6 valandų. Kad išvengtume ligos, mėsos patiekalus reikia greitai ataušinti ir laikyti šaldytuve, prieš vartojant pašildyti iki 80 laipsnių.

Erkės saprofitai

Veisimosi terpė - namų dulkės. Per metus namuose susikaupia apie 18 kg dulkių.

Šių erkučių daugiau nei 150 rūšių, jos gyvena su žmogumi, minta mirusiu odos epiteliu. Šių erkučių išskyros yra vienas iš pačių didžiausių alergenų. Jei jūsų šeimoje yra žmonių, alergiškų dulkių erkutėms, reikia atsisakyti visų kilimų, kuo dažniau keisti patalynę, ji turėtų būti iš mišrių arba sintetinių medžiagų, pagalvės turėtų būti ne iš plunksnų, o sintetinės. Reikia kuo dažniau plauti grindis ir naudoti siurblį su vandens filtru.