Karštis koreguoja gyvūnų elgesį

Karščiai koreguoja ir laukinių gyvūnų elgesį: kai kurie tampa irzlesni, kiti nustoja daugintis, praneša LTV naujienų tarnyba.

Gamtininkai sako, kad rekordiški vasaros karščiai koreguoja ir laukinių gyvūnų elgesį. Kai kurie iš jų tampa irzlesni, o kiti esą ir be higienistų rekomendacijų puikiai žino, kaip per karščius pakeisti dienos ritmą.

Kai kurie laukinės gamtos specialistai pastebi, kad šią vasarą slėpdamiesi nuo nepakeliamo karščio ir gausybės kraujasiurbių vabzdžių kai kurie žvėrys ir gyvūnai slepiasi vandenyje. Šernai mieliau dienas leidžia įsirausę į dumblą. Gamtininkai tvirtina, praneša LTV naujienų tarnyba, kad laukiniai gyvūnai geriau nei žmonės supranta, kaip gelbėtis nuo kaitros.

„Pavyzdžiui, avys pietiniuose kraštuose, kažkada pasiliko nuo bandos ir liko be priežiūros. Jos gana protingos ir savo ritmą paros pakeitė. Pradėjo maitintis, ganytis naktimis", - sako Almantas Kulbis, Jaunųjų gamtininkų centro Ekologijos ir aplinkos apsaugos skyriaus metodininkas.

Nors gamtininkų teigimu, pietinių zonų vabzdžiams ši vasara ypač palanki, dėl to smarkiai pagausėjo ne tik kraujasiurbių, bet ir įvairių egzotiškų drugelių bei retų vabalų, tačiau kai kurie Lietuvos vabzdžiai iš tiesų kenčia. Bitininkai pastebi, kad bitės pasidarė piktesnės, gelia dažniau, o ir medų nešti per tokius karščius joms gerokai sunkiau. O kai kurios vabzdžių ir gyvūnų rūšys, per didžiuosius karščius, pasak gamtininkų, net nesidaugina. Nepaisant to specialistai įsitikinę, kad ilgalaikių pasekmių ši vasara neturės.

„Evoliuciniu požiūriu tokie pokyčiai gamtos pasaulyje atsiranda per labai ilgą laiką, bet gyvūnai tiesiog jaučia, kai jiems reikia elgtis", - sako A. Kulbis.

Gamtos apsaugos specialistai sako, kad Lietuvoje pakanka atvirų vandens telkinių, o ir atstumai nedideli, todėl laukinei gyvūnijai nekyla nei troškulio, nei perkaitimo pavojus.