A. Usonis: nevaisingumo gydymas – už įstatymo ribų

Reprodukcinės sveikatos srityje Lietuva priskiriama prie labiausiai atsilikusių valstybių Europos Sąjungoje. Pagalbinio apvaisinimo įstatymas jau beveik du dešimtmečius yra įstrigęs mitų pančiuose. Visuomenė ir valstybė į tarptautinių ligų klasifikatorių įtrauktą ligą tiesiog ignoruoja.

Lietuvoje, nepaisant įstatymo nebuvimo, pagalbinio apvaisinimo dėka pasaulį jau išvydo tūkstančiai naujagimių. Iki šiol pagalbinį vaisingumą, reglamentuoja vienintelis dokumentas - 1999 m. sveikatos apsaugos ministro įsakymas.

„Mūsų tautos reprodukcinė sveikata jau nėra gera. Kas šeštai Lietuvos porai, norinčiai pradėti vaikelį, reikalingas gydymas ir medikų pagalba. Ja naudojasi vos dešimtadalis tokių porų", - sako Algirdas Usonis, „Vaisingumo klinikos" - didžiausios šalies pagalbinio apvaisinimo procedūras atliekančios gydymo įstaigos - direktorius.
Pasak gydytojo, Lietuvoje nevaisingų šeimų problemos stengiamasi nematyti. Visuomenėje nemažai smerkiančiųjų sergančiuosius nevaisingumu ir patį šios ligos gydymą.

„Deja, XXI amžiuje Dievo rykštė dar painiojama su kartais paprasto uždegimo pasekmėmis. Su medikų pagalba gimęs vaikelis vadinamas dirbtiniu", - sako A. Usonis.

Šiuo metu LR Seimui pateikto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas leistų gydytis platesniam ratui šeimų, atvertų platesnį kelią šiuolaikiniams gydymo metodams.

Lietuvoje apie 50 tūkstančių šeimų yra nevaisingos, tokių porų kasmet padaugėja dviem tūkstančiais. Su vaisingumo problemomis tiesiogiai susiduria apie 100 tūkstančių Lietuvos žmonių.