Vaisingumo asociacija: kai šnekame gražiai – niekas mūsų negirdi

Per Lietuvos radiją nuskambėjus Vaisingumo asociacijos užsakytai reklamai „En den du, - vaikų neturėsi tu!" ir priminimui, kad kas šešta Lietuvos pora nevaisinga, daugelis klausytojų pasipiktino, esą jis peržengia visas padorumo ribas. Tuo metu Vaisingumo asociacijos atstovė Rasa Lalienė teigia, jog „gražių ir mandagių kalbų niekas negirdi" - nevaisingos šeimos nesulaukia finansinės valstybės paramos.

Klausytoja Rasa sakė, kad negalima šios reklamos vadinti socialine, nes ji reklamuoja vaisingumo klinikas, ir prašė neklaidinti klausytojų: „Nevaisingumo sistema prasideda nuo mokyklos, kai reklamuojami kontraceptikai, o paskui jau rato pabaiga, kada pinigėliai plaukia".

Klausytojas Ričardas prašė atsipeikėti. Jo nuomone, ši socialinė reklama peržengia visas padorumo ribas.

„Gal galėtumėte pakeisti arba tiesiog nuimti tą pradžią? Ir taip jau blogai su tais vaikais, o čia kaip koks prakeikimas skamba. Gal informacija ir gera, bet kontekstas... Žmonės tuoj neklausys radijo", - tvirtino Ričardas.

Tuo metu vaikų be medikų pagalbos negalinčių susilaukti šeimų organizacija sako, kad ši reklama neturi nieko bendro su vaisingumo klinikų reklama. Anot organizacijos, reklama stengiamasi atkreipti dėmesį į nevaisingų šeimų problemas - jos nesulaukia valstybės paramos, nepriimamas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.
„Kai šnekame gražiai ir mandagiai - niekas mūsų negirdi"

Vaisingumo asociacijos atstovė Rasa Lalienė, kalbėdama Lietuvos radijo laidoje „Ryto garsai", sakė, kad kai kuriuos žmones šokiravusi socialinė reklama buvo pasirinkta norint parodyti, kad „vaisingumas yra kaip loterija, kurioje niekuomet nežinai, ar tai būsi tu, ar tai bus tavo šeimos narys, ar tai bus tavo draugas, nes, anot statistikos, kas penkta šešta pora negali susilaukti vaikų be medikų pagalbos".

„Pats nevaisingumas yra labai žiauri liga ir negalinčios susilaukti vaikų šeimos tikrai išgyvena labai daug, todėl mes, pasirinkdami šią reklamą, norėjome pasiekti, kad būtini sprendimai galų gale būti priimti.

Mes jau pavargome antrą dešimtmetį gražiai ir mandagiai šnekėti su valstybinėmis institucijomis. Kai mes šnekame gražiai - niekas mūsų negirdi", - teigė pašnekovė.
Pasak R. Lalienės, pirmas dalykas, kurio siekia kūdikių susilaukti negalinčios šeimos ir jų interesams atstovaujančios organizacijos, - kad dabar „per valstybės institucijų koridorius vaikščiojantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau pasiektų Seimą".
Kitas dalykas, kurio siekiama, - nors dalinis išlaidų kompensavimas šeimoms, kurių vienintelis šansas susilaukti vaikučio yra medikų pagalba.

„Lietuvoje poros neturi net galimybės kreiptis į medikus, nes tai yra privačios klinikos, kurios gydo nevaisingumą, o gydymas yra labai brangus.

Jeigu pradėtume nuo tyrimų - tai gali kainuoti nuo tūkstančio ir eiti į viršų, o pats gydymas arba, kai nori susilaukti vaikučio, sėkmingas rezultatas gali kainuoti net šimtą tūkstančių. Pati pažįstu tokių šeimų, kurios išleidžia tokias dideles sumas, kad susilauktų mažylio", - pasakojo R. Lalienė.

Ministerija palaiko liberalųjį įstatymo variantą

Sveikatos viceministrė Nora Ribokienė informavo, kad Pagalbinio apvaisinimo įstatymas Vyriausybės ministrų pasitarime turėtų būti svarstomas liepos pradžioje.
Po svarstymo Vyriausybėje įstatymas turėtų pasiekti Seimą, bet pašnekovė perspėja, kad dėl nevienareikšmiškos visuomenės nuomonės šis įstatymas, kaip ir jo pirmtakas, gali dar kartą „sugrįžti į Vyriausybę ir vėl sukti ratą".

„Analogiškas Dirbtinio apvaisinimo įstatymas jau buvo pateiktas Seimui 2003 metais svarstyti, o 2008 metais Seimas šitą įstatymą grąžino tobulinti iniciatoriams.

Iš tiesų visuomenės požiūris į pagalbinį apvaisinimą nėra vienareikšmis - susiduriame su skirtingais požiūriais į gyvybę - vieni traktuoja, kad ji yra gyvybė nuo jos užsimezgimo iki mirties, kiti traktuoja tam tikrus kitus laiko tarpus. Taigi visuomenė žiūri nevienodai į gyvybės užsimezgimą, lytinių ląstelių donorystę, leidžiamų sukurti embrionų skaičių bei šaldymą - čia ir yra pagrindinė problema.

Be abejo, tokie skirtingi argumentai ir siekiai stabdo įstatymo priėmimą tiek Vyriausybėje, tiek Seime", - kalbėjo viceministrė. Kaip informavo N. Ribokienė, Sveikatos ministerija Vyriausybei pateikė 2 Pagalbinio apvaisinimo įstatymo alternatyvas - liberaliąją ir griežtąją. Sveikatos apsaugos ministerija, pašnekovės teigimu, palaiko liberaliąją įstatymo alternatyvą.

„Laisvoji alternatyva leidžia žmogaus lytinių ląstelių donorystę ne tik tarp partnerių, bet ir tų, kurie negyvena santuokoje, arba negyvena bendrai ir įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat laisvoji alternatyva sako, kad žmogaus embrionų šaldymas yra leidžiamas, o griežtoji sako, kad draudžiamas.

Dar labai svarbus momentas yra tas, kad laisvoji alternatyva neriboja leidžiamų sukurti žmogaus embrionų skaičiaus, o griežtoji alternatyva sako, kad sukurti galima ne daugiau kaip tris embrionus.

Sveikatos ministerija laikytųsi laisvosios liberaliosios alternatyvos vien dėl to, kad ši alternatyva tausoja moters sveikatą, nes nepavykus apvaisinimo procedūrai reikėtų kartoti visą parengiamąjį hormoninį gydymą, o tai reškia nepageidaujamą pašalinį poveikį organizmui. Be to būtų mažesnės ir ekonominė sąnaudos. Bet mes turime suprasti, kad visuomenėje yra organizacijos, kurių požiūris kitoks - joms priimtinesnė griežtoji alternatyva, kuri neleidžia daugelio momentų", - dėstė pašnekovė.

Sveikatos reikalų komitetas: svarbiausia, kad įstatymas iš viso būtų priimtas
Seimo Sveikatos reikalų komiteto reikalų pirmininkas Antanas Matulas pažymėjo, kad jam priimtinesnė konservatyvioji įstatymo versija, tačiau svarbiausia yra tai, „kad įstatymas, ar liberalesnis, ar konservatyvesnis, apskritai būtų priimtas" bei būtų pasiekta, kad šeimoms, negalinčioms susilaukti vaikų, nors tam tikros medikų paslaugos būtų apmokamos iš valstybės kišenės.

„Po to atitinkamai reikia brandinti ir visuomenę, ir Seimo narius bei projektą tobulinti", - pažymėjo pašnekovas.

A. Matulas taip pat pabrėžė, jog „būtų gerai, kad asociacija nesiektų visko iš karto".
„Jie reikalauja, kad būtų įteisinta surogatinė motinystė, kad būtų apmokamas papildomas apvaisinimas ir moterims, kurios įsipareigoja išnešioti kūdikį ir atiduoti kitai motinai - tokių dalykų, mano nuomone, dabar nereikėtų siekti. Visgi Lietuvoje yra aukštesni moralės, etikos dalykai, yra išlikusios tradicijos.

Aš įsivaizduoju taip, kad jeigu asociacijos sieks visko iš karto, tai tikrai įstatymas gali įstrigti, nes didžioji dauguma visuomenės apie visą šitą yra kitokios nuomonės nei asociacijos. Į Bažnyčios nuomonę mes irgi turime įsiklausyti, bet aš pažadu, kai toks įstatymas ateis, įsiklausysime į visų nuomonę - aš pripažįstu, kad toks įstatymas turi būti", - kalbėjo Seimo Sveikatos reikalų komiteto reikalų pirmininkas.

Neigia, kad siekia leidimo surogatinei motinystei

Tuo metu Vaisingumo asociacijos atstovė R. Lalienė pabrėžė, kad „yra atvira diskusijai, kurioje vyrauja protas ir loginis mąstymas".

„Mes surogatinės motinystės arba išnešiojimo už pinigus tikrai nereikalaujame. Tai, ko mes prašome, yra individualus gydymas: embrionų, jų laikymo sąlygų - šaldymo - ir didesnio embrionų skaičiaus.

Nevaisingumo gydyme labai svarbus individualus gydymas, negalima sakyti, kad leidžiama tik trys embrionai ir viskas. Būtina atsižvelgti į šeimos amžių, ligą - embrionų laikymas, kitaip tariant šaldymas, yra būtinas", - kalbėjo Vaisingumo asociacijos atstovė Rasa Lalienė.