Neišnešiotas naujagimis

Neišnešiotas naujagimis (neišnešiotas kūdikis) - tai naujagimiai, gimę 22 - 37 nėštumo savaitę, ir sveriantys ne mažiau kaip 500 g. Lietuvoje tokių naujagimių gimsta apie 7 proc. Neišnešioti naujagimiai yra morfologiškai ir funkciškai nesubrendę ir dėl to susiduria su begale sveikatos problemų: jų mirtingumas net 30 kartų didesnis, nei išnešiotų naujagimių, jiems dažniau pasitaiko įvairios kvėpavimo, kraujotakos, nervų sistemos komplikacijos.

Suprantama, kad gimęs 37 nėštumo savaitę naujagimis bus beveik visiškai išsivystęs, panašus į išnešiotą naujagimį, o gimęs 22 - 24 savaitę, greičiausiai neišgyvens. Naujagimio išgyvenimo tikimybė, sveikatos būklė ir komplikacijos priklauso ne tik nuo jo gestacinio amžiaus (laikas, kurį jis buvo gimdoje), bet ir nuo kūno masės. Naujagimiai skirstomi į: normalios kūno masės (daugiau nei 2500 g.), mažos kūno masės (1500 - 2500 g.), labai mažos kūno masės (1000 - 1500 g.) ir ypatingai mažos kūno masės (mažiau nei 1000 g.).

Neišnešiotas naujagimis atrodo taip: neproporcingas kūnas - santykinai didelė galva, ilgas liemuo. Kaukolės kaulai - paslankūs, neužsitraukęs mažasis momenėlis. Berniukų sėklidės nenusileidusios iš mažojo dubens, mergaičių didžiosios lytinės lūpos nedengia mažųjų. Pagal krūtelių formą, odos permatomumą, plaukelių tankumą, ausies kaušelį, nagus, pėdas nustatomas naujagimio subrendimas balais (subrendimo indeksas). Maksimalus balų skaičius - 23 - 28 - atitinka išnešiotą naujagimį, 19 - 22 rodo 36 - 37 savaites, o atitinkamai 11 - 15 balų rodo 32 - 33 savaites. Minimalų balų skaičių (8 - 10) gauna naujagimiai, jaunesni nei 32 savaitės. Pastariesiems išgyventi ir būti sveikiems - tikimybė labai maža.

Dėl neišnešiotumo būna nesubrendusios visos gyvybiškai svarbios organizmo sistemos:

• Centrinė nervų sistema. Smegenų žievė nevisiškai subrendusi, todėl nereguliuoja judesių - naujagimis krūpčioja, jo judesiai nesuderinti. Nesureguliuotas kvėpavimas - jis vis sustoja. Tik 34 savaitę čiulpimo refleksas susiderina su rijimu ir kvėpavimu. Smegenų skystis dažnai nenuteka ir prasideda hidrocefalija (smegenų vandenė), smegenyse dažnai susidaro kraujosrūvų.
• Kvėpavimo sistema. Kvėpavimas neritmiškas, dažnai sustoja. Nesubrendusi sistema, kuri neįleidžia plaučiam subliukšti (surfaktantas).
• Širdies ir kraujagyslių sistema. Tarp aortos ir plautinio kamieno esantis latakas (arterinis latakas), kuris normaliu atveju užsidaro po gimimo, daug ilgiau išlieka atviras. Dėl to sutrinka kraujotaka, maišosi arterinis ir veninis kraujas, į plaučius priteka per daug kraujo.
• Termoreguliacija. Neišnešioti kūdikiai greit atšąla dėl to, kad neišsivystęs jų poodinis sluoksnis, kraujagyslės yra kūno paviršiuje, nesubrendęs termoreguliacijos centras smegenyse.
• Virškinimo sistema. Seilių, skrandžio sulčių yra per mažai, fermentai - beveik neaktyvūs. Laidi žarnų sienelė praleidžia bakterijas į kraujotaką. Menkiausi mitybos pažeidimai gali sukelti sunkias žarnų ligas. Maistas dažniau atpilamas, neretai patenka į plaučius.
• Kepenyse trūksta krešėjimo faktorių, trūksta fermentų, dėl to sutrinka krešumas, pasireiškia gelta.
• Nepakankama gliukozės apykaita, per mažai kraujo baltymų, riebalų.
• Silpnas imunitetas, nes daugiausiai imunoglobulinų (imuniteto baltymai) į vaisiaus kraują (iš motinos per placentą) patenka nėštumo pabaigoje.