Vėžys: medikai Lietuvoje nevengia atlikti radikalių operacijų

Itin radikalios operacijos moteris apsaugojo nuo tolimesnio vėžio plitimo. Tokio pobūdžio operacijos uostamiestyje atliktos pirmą kartą.

Vėžys atsinaujino

Praėjusią savaitę Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) atliktos dvi itin radikalios operacijos: vienai pacientei pašalinta dalis organų dėl atsinaujinusio gimdos kaklelio, kitai - dėl tiesiosios žarnos vėžio.

Kaip sakė KUL II ginekologijos skyriaus vedėjas Raimondas Šiaulys, Lietuvoje atliekamos pavienės tokios operacijos. Klaipėdoje jų iki šiol išvis nebuvo daryta.

55 metų pacientei buvo atlikta priekinio dubens egzenteracija - pašalintas beveik visas dubuo.

Prieš trejus metus moteriai dėl trečios stadijos gimdos kaklelio vėžio bei aptiktų metastazių limfmazgiuose atlikta radikali operacija: pašalinta gimda, makštis, gimdos kaklelis, dubens limfmazgiai ir pan.

Po šios operacijos moteriai buvo skirtas chemoterapinis gydymas. Bet po trejų metų liga atsinaujino. Vėžio židinys aptiktas ties likusia makšties dalimi, prie šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos.

Pasak R.Šiaulio, kadangi pacientė jau buvo gavusi pakankamą dozę spindulių, kartoti šio gydymo nebuvo galima - moteris būtų tiesiog neatlaikiusi.

Padėjo kolegos

Tad dar viena - itin radikali operacija tapo vienintele išeitimi, siekiant išgelbėti moters gyvybę. Per antrąją operaciją pacientei pašalinta šlapimo pūslė, makštis su visu augliu. Tačiau pavyko išsaugoti tiesiąją žarną.

Vietoj pašalintos šlapimo pūslės suformuota stoma - iš plonosios žarnos padarytas maišas, atstojantis šlapimo pūslę, o į jį įsodinti šlapimtakiai, kitas maišo galas išvestas per pilvo sieną. Pasak ginekologo-onkologo, tai atlikti nėra lengva.

Susikaupęs šlapimas subėga į specialius maišelius, kuriuos žmogus privalo nuolat nešioti. Tačiau gydytojas patikino, kad po drabužiais jų net nesimato.

Klaipėdiečiams atlikti šią pirmąją operaciją padėjo kolega iš Vilniaus - Santariškių universitetinės ligoninės Ginekologijos skyriaus vedėjas Vilius Rudaitis. Sudėtinga operacija užtruko šešias valandas.

R.Šiaulys tikisi, kad pacientei vėžys nebeatsinaujins ir ji galės gyventi visavertį gyvenimą. Gydytojas pasidžiaugė, jog operacija pavyko sėkmingai. Išvengta net komplikacijų, kurios po tokių operacijų pasitaiko ne taip jau ir retai. Ligonė jau išleista namo.

Atliko dar vieną operaciją

Praėjus trims dienoms panaši operacija atlikta kitai pacientei - 36 metų moteriai, kuriai buvo nustatytas tiesiosios žarnos vėžys. Po spindulinio gydymo jai susiformavo fistulė - anga tarp tiesiosios žarnos ir makšties. Kodėl ji atsirado - ar dėl spindulinio gydymo, ar dėl vėžio plitimo - nėra aišku.

Kadangi šiai pacientei nebuvo galima pritaikyti kitų gydymo būdų, atlikta užpakalinė dubens egzenteracija. Šįkart klaipėdiečiai ją atliko savo jėgomis.

Moteriai išsaugota šlapimo pūslė, tačiau pašalinta tiesioji žarna su gimda bei jos priedais, makštimi. Buvo suformuota stoma - pro šoną išvesta žarna tuštinimuisi.

Šios operacijos darytos kartu su kitų sričių specialistais. Pasak R.Šiaulio, tai esąs daugiaprofilinės ligoninės pliusas.

Ne visiems galima taikyti

Medikas neslėpė, kad tokios radikalios operacijos yra žalojančios, sunkios. Ne kiekvienam pacientui jas galima atlikti.

"Šių operacijų rezultatai - neprognozuojami. Tad joms nėra lengva ryžtis. Nelengva įkalbėti ir ligonį, nes negalime duoti garantijų, ar jis išgyvens", - pasakojo ginekologas-onkologas.

Egzenteraciją galima taikyti ne visais atvejais. Ar galima tokia operacija, priklauso ir nuo ligos išplitimo.

Pasak R.Šiaulio, pacientai prieš tokią operaciją į ligoninę guldomi po kelis kartus, atliekama daugybė tyrimų, kad būtų išsiaiškinta, ar vėžys nėra išplitęs, ar kituose organuose nėra metastazių. Mat tokiu atveju ši sunki operacija būtų nenaudinga.

Tad ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje tokių itin radikalių operacijų atliekama nedaug. Per penkerius metus kartu su tiesiosios žarnos vėžio atvejais jų padaryta vos 20.

"Gal man, kaip ginekologui, daugiau tokių operacijų ir nebeteks daryti", - spėjo R.Šiaulys.