Sąnarių ligos tyko ir seno, ir jauno

Kol sąnariai sveiki, žmogus jų tarsi nejaučia. Tačiau net pirmieji ligos požymiai sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą. Tyrimų duomenimis, sąnarių ligomis serga apie 20 procentų planetos gyventojų. Nors kur kas dažniau negalia vargina pagyvenusiuosius, griežto amžiaus slenksčio nėra. Sąnarius mausti ir skaudėti gali net vaikams. Tai lemia daugybė priežasčių.

Nebepajėgia susidoroti

Žmogus turi apie 280 įvairaus dydžio sąnarių. Juos sudaro sąnariniai kaulo galai, padengti kremzle, sąnarių skystis ir kapsulė. Kremzlė tarnauja kaip slystamasis paviršius, mažina smūgio poveikį, kad būtų galima netrukdomai judėti.

Tačiau yra dešimtys reumatinių ligų, galinčių pažeisti tą procesą. Sąnarių ligos rodo, kad susidėvėjo sąnario kremzlė ar kitos jo struktūros, todėl sąnarys nebepajėgia susidoroti su kasdien tenkančiu fiziniu krūviu.

Senėjant organizmui, sąnariai „susmunka" - netekdama vandens nyksta kremzlė, kinta pokremzlinis kaulinis audinys, susidaro naujos kaulinės struktūros - osteofitai. Ilgainiui reumatinės ligos progresuoja, ir žmogus nuolat jaučia skausmą. Be to, jį kamuoja silpnumas ir nuolatinis nuovargis.

Tačiau negalima teigti, kad sąnarių ligos atsiranda dėl metų naštos. Tam tikrų sporto šakų atstovai ir turintieji antsvorio negalavimus gali pajusti vos sulaukę keturiasdešimties. Nemažai įtakos turi ir įvairios ligos, genetiškai nulemtas polinkis. Infekcijos, patirtos traumos, medžiagų apykaitos ir hormoniniai sutrikimai taip pat gerokai paankstina ligos pradžią. Taigi sirgti gali ir vaikai.

Tarsi barometras

Sakoma, kad sąnariai „nuspėja" orus. Žmogaus organizmas - tarsi gyvas barometras. Kuo ryškesni meteorologiniai kitimai, tuo stipresnis biologinis orų poveikis. Orai nesusargdina, bet išryškina silpnąsias organizmo vietas, signalizuoja apie ligas. Taigi orų kaita lyg įvertina kiekvieno žmogaus sveikatą. Esant tam tikroms meteorologinėms sąlygoms orai visada veikia silpnąją organizmo vietą.

Žmogui daugiausia turi įtakos oro temperatūra, santykinė drėgmė, atmosferos slėgis, vėjo greitis, krituliai. Pavojingiausi sveikatai yra greitai besikeičiantys orai, kai staiga krinta arba kyla slėgis, pradeda pūsti smarkus vėjas, atsiranda didelis debesuotumas.

Slėgis labiausiai svyruoja rudens pabaigoje ir žiemos pradžioje, todėl meteorologiniai parametrai labiausiai veikia tuo metų laiku. Tada skauda sąnarius, juos gelia, jie patinsta, atsiranda kitų nemalonių simptomų. Mat pažeistas sąnarys, jo kapsulė ir raiščiai jautriai reaguoja į temperatūros ir drėgmės skirtumus.

Patyrus įvairias traumas, sergant sąnarių ligomis ar jų pradžioje, šaltas ir drėgnas oras išprovokuoja nemalonius pojūčius. Sumažėjus atmosferos spaudimui, padidėjus drėgmei, didėja sąnario kapsulės veržimas. Organizmas tarsi ginasi: sąnarius skauda, jie patinsta, vidinėje kapsulėje kaupiasi uždegiminis, o ne tepamasis skystis.

Simptomas - skausmas

Kokiomis ligomis sergant gali skaudėti sąnarius? Skausmą dažniausiai sukelia įvairios sąnarių, raumenų ligos. Viena iš jų - reumatoidinis artritas. Tai lėtinė liga, ji tęsiasi visą gyvenimą ir progresuoja, deformuoja sąnarius, neretai sukelia negalią. Sąnarį skauda ir sergant bursitu. Tai - ūminis ar lėtinis sąnario tepalinio maišelio (bursos) uždegimas. Skausmas būdingas ir osteoartozei - kremzlės irimo procesui, sukeliančiam pokyčius pokremzliniame kaule.

Sąnarių uždegimą gali išprovokuoti infekcija. Kartais mikroorganizmai tiesiogiai ar per kraują patenka į sąnarius ar sausgysles ir sukelia pūlingą procesą. Kitais atvejais organizme yra infekcijų židinių (neišgydytų pūlinių dantyse, šlapimo takų, žarnyno infekcijų ir kt.), jie išprovokuoja autoimuninio pobūdžio sąnarių uždegimą.

Sąnario uždegimo pobūdžio skausmą sukelia ir podagra. Tai lėtinė liga, susijusi su medžiagų apykaitos sutrikimu. Ištikus podagros priepuoliui, jaučiamas intensyvus skausmas, nes į sąnarį patenka šlapimo rūgšties kristalų, jie sukelia uždegimo reakciją.

Sergant tiek sąnarių uždegimais, tiek neuždegiminėmis ligomis vienas iš dažniausių simptomų - skausmas. Neuždegimines sąnarių ligas sukelia sąnario kremzlės nevisavertiškumas. Tam daro įtaką daugelis veiksnių: amžius, antsvoris, didelis fizinis krūvis, traumos, vienoda poza darbe.

Delsti negalima

Gana dažnai sąnarių, raumenų ar sausgyslių skausmą sukelia didesnis nei įprasta fizinis krūvis. Pavyzdžiui, prie sunkaus darbo nepratusiam žmogui, kuriam visą dieną teko kartoti vienodus judesius, nuo persitempimo gali pradėti skaudėti juosmenį, nuvargintą ranką ar koją. Tokiais atvejais pakanka pailsėti, užsidėti kompresų, skaudamą vietą patepti.

Tačiau jei sąnarių ar patempto raumens skausmas per kelias dienas ar savaitę nepraeina, ligonis turėtų pasirodyti gydytojui. Jeigu skausmas ne mąžta, o stiprėja, būtina nedelsti ir tuoj pat kreiptis į medicinos įstaigą.

Labai svarbu, kad būtų laiku nustatyta diagnozė, išaiškinta ligos priežastis, paskirtas gydymas. Jei sąnario uždegimą sukėlė organizme slypinti infekcija, ją būtina išgydyti. Lėtinių uždegimų atvejais tik gydytojas gali parinkti reikiamą gydymą.

Tačiau dažnas, pajutęs pirmuosius sąnarių pažeidimo požymius, delsia ir neieško specialisto pagalbos.

Vaistais ar tepalais vis apmalšinant skausmą - kartais tai tęsiasi net keletą metų, praleidžiamas labai svarbus laikotarpis, kai, pritaikius gydymą, galima buvo sulėtinti reumatinio uždegimo progresavimą.

Visavertė mityba

Stengiantis kuo ilgiau išlaikyti sveikus sąnarius, būtina visavertė, vitaminų nestokojanti mityba.

Jungiamojo audinio tvirtumui ir atsinaujinimui itin svarbus vitaminas C. Žmogus jo privalo gauti su maistu. Labai svarbu žinoti, kad vitaminas C nepatvarus deguonies ir aukštos temperatūros poveikiui, todėl daržoves reikia virti taip, kad vanduo visai jas apsemtų, ar troškinti garuose.

Ne mažiau reikalingi B grupės vitaminai. Tiesioginio poveikio kremzlės sudedamųjų dalių sintezei jie neturi, tačiau, gerindami sąnario audinių kraujotaką, užtikrina kremzlės aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis, o tai būtina jos tvirtumui palaikyti.

Seniai žinomas ir vitamino D teigiamas poveikis kaulėjimo procesui. Tad vasarą reikia saikingai pasimėgauti saulės spinduliais, nes būtent tuomet organizmas sintetina reikiamą medžiagos kiekį. Be to, vitaminas D dalyvauja pagrindinių kaulinio audinio mineralų - kalcio ir fosforo - apykaitoje.

Labai svarbu ir kasdienis saikingas fizinis krūvis. Jis gerina ne tik nuotaiką, bet ir sąnarių būklę, stiprina raumenis, imuninę sistemą. Juolab kad reguliariai sportuojant galima atsikratyti nereikalingų kilogramų, nes jie - papildoma našta sąnariams. Negalima pamiršti ir tinkamos aprangos - vėstant orui, sąnarius būtina saugoti, kad juos kuo mažiau veiktų šaltis ir drėgmė.

Liaudiškos priemonės

Nuo sąnarių skausmo gali padėti liaudies medicinos žinovų rekomenduojamos priemonės. Tačiau pirmiausia reikėtų pasitarti su gydytoju.

Pilną stiklinę smulkintų džiovintų varpučio šaknų užpilti litru verdančio vandens ir, indą sandariai uždengus, 12 valandų palikti, kad prisitrauktų. Pagal skonį pasaldinus medumi, gerti 3-5 kartus per dieną po pusę stiklinės. Mėsmale sumalti tris vidutinio dydžio citrinas ir 150 g česnako skiltelių. Gautą masę užpilti 1,2 l šalto virinto vandens, vienai parai palikti, kad nusistovėtų, ir nukošti. Gerti po 50 g kas rytą, nieko nevalgius.

Sergant podagra ir reumatu padeda kadagių vonia. Jai paruošti reikia 200 g uogų užpilti dviem litrais verdančio vandens, pavirinti, nukošti ir supilti į vonią.

Sąnarių skausmai malšinami ir čiobreliais - daromos kvapios vonios, dedami kompresai. Kompresui čiobrelius reikia užplikyti verdančiu vandeniu, nuspausti, suvynioti į drobulę ir dėti ant skaudamos vietos. Galima vartoti ir čiobrelių eterinį aliejų - juo įtrinti pažeistą vietą.