Norite išsaugoti gerą regėjimą - pasitikrinkite akis

Gydytojai oftalmologai teigia, jog norint išsaugoti gerą regėjimą būtina tausoti akis. Deja, retai susimąstome apie savo akis, kurias dažnai nuvarginame bei nualiname ilgai skaitydami, žiūrėdami televizorių, be perstojo dirbdami kompiuteriu.

Akys - sveikatos veidrodis

Akys pasako apie sveikatą gerokai daugiau nei tik tai, koks yra regėjimas. Tai, anot medikės Astos Poškuvienės, "Optikos pasaulio" regiono vadovės, lyg langai, pro kuriuos žiūrėdamas gydytojas gali nustatyti bendrą žmogaus sveikatos būklę. Joks kitas organas negali taip lengvai parodyti žmogaus venų ir arterijų būklės.
Ypač reikšmingas akių patikrinimas vaikams. "Visi vaikai yra toliaregiai. Tai yra normalu. Tikrinti mažųjų akeles reikia vienerių bei trejų metų amžiaus ir prieš pat mokyklą, nes toliaregystė gali išlikti. Ji, laiku nepastebėta bei nekoreguota, vėliau sukels rimtų problemų, - perspėja medikė. - Mes nuolat rūpinamės vaikų namų auklėtinių akimis. Bandėme geranoriškai padėti ir senelių namų gyventojams, deja, buvome labai nustebę, kai jie atsisakė priimti mūsų siūlomą pagalbą."

Gali padėti nustatyti daugelį ligų

Akių tyrimo metu gydytojas atkreipia dėmesį ne tik į akis, bet ir į varginanačius nusiskundimus - galvos skausmą, kurio priežastis ne visada susijusi su oro permainomis. Galvos skausmą, ypač akių ir kaktos srityje, gali sukelti rimtos ligos. Ligų sąrašas, anot medikės, gali būti labai ilgas, t. y. nuo sinusų uždegimo, nenustatyto naviko ar glaukomos iki funkcinių akių raumenų sutrikimų, sukeliančių žvairumą.

Vienas pirmųjų požymių, galinčių įspėti apie aukštą kraujospūdį, yra netolygios ir siauros kraujagyslės, todėl akių gydytojos atliktas akių patikrinimas neapsiriboja vien tik regėjimo patikrinimu, bet gali tapti puikia hipertenzijos prevencija.

Varginančio karščio, troškulio, laikinai susilpnėjančio regėjimo, nukrintančio ar priaugančio svorio priežastį gali padėti įminti akies tinklainė. Mažos apskritos tinklainės kraujosrūvos, vadinamieji "vatos pavidalo" židiniai, gali būti diabeto požymis. Nepastovus regėjimas, priklausantis nuo cukraus kiekio kraujyje svyravimų, - taip pat diabeto požymis.

Tinklainė suteikia svarbios informacijos, leidžiančios gydytojui nuspręsti, ar turėtumėte ypač atidžiai stebėti savo sveikatos būklę dėl insulto rizikos.

Akių patikros metu gydytojas geba aptikti netgi pomėgį gerai pavalgyti, nes lipidai prilimpa prie tinklainės kraujagyslių ir pakeičia jų struktūrą. Kraujagyslių sklerozė ir užakimas dėl lipidų nusėdimo gali sukelti aukštą kraujospūdį, širdies ligas ir insultą.
Dvejinimasis akyse, regėjimo lauko praradimas bei nekoordinuoti ar nevalingi akių judesiai gali būti ankstyvi išsėtinės sklerozės požymiai. Žinoma, akių ištyrimas jokiu būdu negali pakeisti bendrosios praktikos gydytojo ar kitos srities specialisto atliekamos kruopščios apžiūros, tačiau, anot medikės, akys gali daug ką pasakyti apie žmogaus sveikatos būklę, todėl reikėtų kartą per metus apsilankyti ir pas akių ligų specialistą.

Apsilankyti pas gydytoją nėra skausminga

"Optikos pasaulyje" dirbanti oftalmologė Vida Aleinovikovienė sako pastebėjusi, jog vaikams būdinga toliaregystė, trumparegystė ar astigmatizmas. Suaugusiuosius dažniausiai vargina glaukoma bei katarakta.

Glaukoma yra viena geriausiai ištyrinėtų ir, deja, viena pavojingiausių ligų. Pavojus, anot gydytojos, yra tas, kad žmogus nejaučia aukšto akispūdžio sutrikus jo savireguliacijai. Negydoma glaukoma dėl regos nervo atrofijos sukelia aklumą. Pažeisto nervo negalima atstatyti, tačiau sveikus nervus galima apsaugoti, todėl ypač svarbi ankstyva šios ligos diagnostika.

Akies viduje esantis lęšiukas metams bėgant drumstėja, tačiau kai kuriais atvejais genetinis polinkis gali nulemti kataraktą ir jaunimui. Vystantis kataraktai, regėjimas tampa miglotas, padidėja akinantis spindesys, tampa nepatogu vairuoti naktį. Svarbu žinoti, kad ultravioletinių spindulių poveikis pagreitina kataraktos vystymąsi, todėl apsauga nuo jų, nešiojant akinius ar kontaktinius lęšius, yra ypač svarbi.

Padėkime sau

Mokiniai turi sėdėti jų ūgiui pritaikytuose suoluose gerai apšviestoje vietoje. Namuose geriausia pamokas ruošti prie stalinės lempos, pastatytos kairėje pusėje (dešiniarankiams). Lempa turi būti 60 vatų stiprumo, su gaubtu. Atstumas nuo knygos iki akių - apie 30-40 cm. Akims sveikiausia, kai skaitoma knyga padėta ant specialaus stovelio. Skaitant kas pusvalandį būtina daryti pertrauką, kurios metu rekomenduojama atlikti keletą pratimų: žiūrėti į lubas, po to į grindis, į šonus, žiūrėti pakaitomis pro langą, į tolumą ir į arti esantį tašką.

Negalima skaityti gulint, važiuojant transporto priemone, prietemoje. Atstumas iki televizoriaus turėtų būti ne mažesnis nei 2,5-3 metrai. Jei ekrano įstrižainė didesnė nei įprasta, atstumas turėtų būti didesnis. Per dieną televizorių vaikui galima žiūrėti ne ilgiau nei 1-1,5 val. Geriausia šį laiką padalyti į 3-4 kartus. Po 15 minučių žaidimo kompiuteriu būtina daryti bent penkių minučių pertrauką. Kompiuterio ekranas nuo akių turi būti nutolęs ne mažiau nei pusę metro. Kompiuterio bei televizoriaus ekranas turi stovėti nugara į langą. Geriau, kai šviesa krinta iš viršaus, o šviesos šaltinis neatsispindi ekrane. Kad neatšoktų tinklainė, trumparegiams nerekomenduojama sunkiai kelti, daryti staigius judesius, intensyviai sportuoti.

Pratimai daug dirbančioms akims

Jei dirbate kompiuteriu, neužmirškite kas pusantros valandos daryti pertraukėles, kurių metu rekomenduojama atlikti pratimus akims. Pratimai atliekami sėdint, galvą laikant tiesiai. Kiekvienas pratimas kartojamas 4-5 kartus.

Plačiai atmerkite akis ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Užmerkite akis, stipriai įtempkite akių raumenis. Po to atsipalaiduokte. Nepasukdami galvos nukreipkite žvilgsnį į dešinę. Po to - į kairę. Užmerkite dešinę akį ir plačiai atmerkite kairę. Pratimą pakartokite į priešingą pusę. Iškelkite rodomą pirštą tiesiai sau prieš nosį ir nukreipkite žvilgsnį į jį. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Suraukite kaktą ir žiūrėkite piktai. Po to užmerkite akis ir atsipalaiduokite.

Netemdami akių raumenų užsimerkite. Po to atsimerkite ir nukreipkite žvilgsnį į tolį. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką. Vėl pažvelkite į tolį. Nepasukdami galvos lėtai atlikite akimis sukamuosius judesius: į viršų, į dešinę, į apačią, į kairę. Visa tai pakartokite į priešingą pusę. Po to nukreipkite žvilgsnį į tolį. Nepasukdami galvos, nukreipkite žvilgsnį į viršų, po to tiesiai, į apačią ir tiesiai, į dešinę ir tiesiai, į kairę ir tiesiai.

Galvą laikykite tiesiai, netemdami akių raumenų pamirksėkite. Nepasukdami galvos, užsimerkite, po to ją pasukite į dešinę, į kairę ir tiesiai. Nukreipkite žvilgsnį į nosies galiuką, po to pažvelkite į tolį. Vidutiniu tempu atlikite sukamuosius akių judesius į dešinę, po to į kairę, atpalaidavę akių raumenis, nukreipkite žvilgsnį į tolį.