Kaip galime pasirūpinti vaikų akimis?

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, pažymėdamas Pasaulinę regėjimo dieną, nori atkreipti dėmesį į tai, kaip galima pasirūpinti vaikų akimis ir jų regėjimu. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria tėveliams ir pedagogams į ką atkreipti dėmesį.

Žmogui akis yra ne tik grožio simbolis, o svarbiausias žmogaus jutimo organas. Tai labai sudėtinga optinė sistema, kuri priima iš aplinkos daugiausia informacijos. Jos pagalba žmogus orientuojasi aplinkoje, pažįsta aplinkinį pasaulį, mokosi. Mūsų akys pasaulį analizuoja šviesos, spalvos, formos, dydžio ir kitais požymiais.

Žmogus savo regėjimui privalo skirti didelį dėmesį ir tai daryti reikia jau vaikystėje, nes vaikystė - laikotarpis, kai įvairūs žmogaus organai auga, formuojasi. Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, atlikdamas vieną iš savo funkcijų - visuomenės sveikatos monitoringą, išanalizavo, jog 2008 m iš patikrintų Kauno mieste mokinių beveik 35 proc. turėjo regos sutrikimų.
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė A. Gricienė pastebi, kad tėveliai turėtų matyti ne tik savo atžalų akių spalvą ir blakstienų ilgį. Svarbu atkreipti dėmesį iš kokio atstumo vaikas stebi daiktus; ar jis žiūri į knygą prisimerkęs; kaip jis fiksuoja žvilgsnį, gal kuri nors akis krypsta į šoną; paklausti vaiko ar jam nesidvejina vaizdas; gal jis žiūri prisidengęs vieną akį; vaikas gali jausti kaktos ir akiduobių skausmus; o gal akytės paraudę ir jas peršti. Pastebėjus kokius nors požymius, nedelsiant kreiptis į gydytoją - oftalmologą.

Gydytojas nustatytų regėjimo aštrumą, išsiaiškintų sutrikimo priežastis, paaiškintų koks turi būti regėjimo krūvis, suteiktų gydymo ir korekcijos rekomendacijas. Tėveliai turėtų nepamiršti, kad vaiko regėjimas privalo būti patikrintas prieš kiekvienus mokslo metus.

Mokymosi proceso metu vaikai turi įsisavinti didelį kiekį informacijos ne tik iš knygų, bet ir iš kompiuterio. O kur dar laisvalaikis prie šios „magiškos dėžės". Tėvai bei pedagogai neturėtų užmiršti, kad nemažas krūvis akims.

Regėjimo organas turi tarnauti vaikui visą jo gyvenimą, o vaikystė ir paauglystė - pats jautriausias periodas, kada mes turime padėti vaikui išsaugoti ir sustiprinti jo akių rezervus. Vaikas nuo mažų dienų turi būti mokomas regėjimo higienos - tai yra pagrindinių taisyklių, kurios padės saugoti ir stiprinti vaiko akeles. Tėveliai ir ugdymo įstaigos privalo suteikti tinkamas ugdymosi aplinkos sąlygas, kurios nekenktų vaiko regėjimui.

Pirmiausia, vaikui būtina laikytis bendrų higieninių reikalavimų. Vaikai turi miegoti ne mažiau kaip 8 valandas. Kasdien būti gryname ore apie 1,5 - 2 valandas.

Pageidautina, kad vaikas daug judėtų gryname ore. Maitintis vaikai turi ne rečiau kaip 4 kartus per dieną. Vaiko maisto racionas turi būti kuo įvairesnis, turtingas vitaminų. A ir B grupės vitaminai ypač teigiamai veikia regėjimą. Šių vitaminų yra tokiuose maisto produktuose kaip morkos, žirniai, kopūstai, svogūnai, pupos, pomidorai, bulvės.

Vaikui būtina dozuoti televizoriaus žiūrėjimo laiką, ypač vaikams, kurių rega jau yra sutrikusi. Televizorių privalome žiūrėti sėdint tiesiai prieš jį 2-3 m atstumu apšviestame kambaryje Žiūrėti televizorių ar dirbti su kompiuteriu ne ilgiau kaip 35-40 minučių, po to daryti 10 minučių pertraukėlę.

Pertraukėlių metu pasistengti atpalaiduoti akis, būtina pažiūrėti kažkur toli pro langą ir kažkur į artimą tašką, ir taip pakartoti kelis kartus; pasukinėti akis kairėn, dešinėn, į viršų žemyn nepasukant galvos.1 -2 minutes greitai pamirksėti.

Rašomą stalą pastatykite taip, kad natūrali šviesa kristų iš kairės pusės arba iš priekio. Jei šviesos kambaryje nepakanka, ant stalo turi stovėti stalinė lempa, o jei ir tos per mažai galima papildyti bendru patalpos apšvietimu. Mokantis atstumas nuo akių iki knygos (sąsiuvinio) turi būti 35-40 cm. Neskaityti traukinyje ar autobuse, kur nepakankamas apšvietimas ir dėl vibracijos kintantis atstumas iki knygos sukelia greitą akių nuovargį.

Mokyklinio ugdymo įstaigose apšvietimo normas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" (Žin. 2005, Nr. 76-2770).

Visose mokymo ir ugdymo patalpose turi būti tiesioginis natūralus apšvietimas. Natūralios apšvietos koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 1,5 % toliausiai nuo lango nutolusiame taške, o insoliacija - ne trumpesnė kaip 3 val. Jei mokymo klasės plotis yra didesnis negu 6 m, turi būti numatytas natūralus apšvietimas ir iš dešinės pusės. Mokymo proceso metu pagrindinis šviesos srautas turi kristi mokiniams iš kairės.

Mokymo klasėse ir mokymo kabinetuose turi būti įrengtos užuolaidos (žaliuzės), apsaugančios nuo tiesioginių saulės spindulių.

Visose mokyklos patalpose turi būti įrengtas dirbtinis apšvietimas, atitinkantis visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimus. Tik dirbtinis apšvietimas leidžiamas maisto sandėliuose ir buitinėse patalpose, ūkiniuose sandėliuose, dušinėse ir tualetuose prie sporto salės bei personalo tualetuose. Dirbtiniam apšvietimui turi būti naudojamos liuminescencinės lempos. Perdegusios, sugedusios lempos turi būti tvarkomos teisės aktų nustatyta tvarka.

Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai tiki, kad išvardytas taisykles ir rekomendacijas visi žino. Kaip bebūtų, sena išmintis sako „kartojimas mokslų motina". Dar kartą pasižiūrėkime, ar pakankamai pasirūpinta vaikų regėjimu, kiek tai nuo mūsų priklauso.