Mioma: rizikos faktorius

Dar prieš keletą metų diagnozė „gimdos mioma" buvo tarsi nuosprendis. Moterys su nerimu laukdavo paskirtos operacijos. Mat dažniausiai auglys būdavo pašalinamas su gimda. Dabar chirurgo pagalbos prisireikia, jei kraujuojama arba miomos labai greitai auga ir spaudžia greta esančius organus. Daugeliui moterų taikomi kur kas pažangesni gydymo būdai.

Gerybinis auglys

Gimdos mioma - tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų auglys. Šis darinys dažniausiai aptinkamas 35-40 metų moterims. Jo atsiradimo priežastys neaiškios. Žinoma tik tai, kad miomos atsiranda ir yra linkusios augti tada, kai organizme sutrinka lytinių hormonų pusiausvyra - yra per daug estrogenų, bet trūksta androgenų ir progesterono.

O taip dažniausiai būna įžengusiosioms į ketvirtąją dešimtį - kiaušidės staiga padidina moteriškųjų lytinių hormonų -estrogenų - kiekį.

Tačiau kai kurie specialistai tvirtina, kad net ir toms moterims, kurių lytinių hormonų pusiausvyra normali, gali atsirasti miomų. Todėl manoma, kad daug įtakos turi paveldėjimas ir imuniteto pokyčiai. Rizikos veiksniai yra nėštumo nutraukimas, kai kurių vaistų nėštumui išvengti vartojimas, gimdos priedų uždegimas.

Augliai susidaro iš jaunų gimdos sienelių lygiųjų raumeninių skaidulų. Dažniausiai miomos aptinkamos pačioje gimdoje, bet jų gali būti ir gimdos kaklelyje arba toje vietoje, kur gimdos kūnas pereina į kaklelį.

Spaudžia organus

Nemalonius pojūčius dažniausiai sukelia augančios vidinėje gimdos pusėje ir besiplečiančios miomos. Per menstruacijas įvairaus dydžio augliai trukdo gimdai susitraukti, todėl moteris skundžiasi skausmu, gausiu kraujavimu.

Miomos gali augti ir gimdos sienelėje arba gimdos išorėje. Jei jos didelės, ima spausti šlapimo pūslę - tada atsiranda šlapinimosi sutrikimų - arba tiesiąją žarną - vargina tuštinimosi sutrikimai, užkietėja viduriai. Augliai gali spausti ir kitus vidaus organus, tada skauda strėnas, pilvo apačią.

Miomų skersmuo būna įvairus - nuo kelių centimetrų iki dvidešimties centimetrų dydžio. Kai moteriai prasideda menopauzė ir kiaušidės nebegamina estrogenų, augliai ima mažėti, gali sunykti, bet visiškai neišnyksta.

Anksčiau buvo manoma, kad bet kokias miomas būtina operuoti, nes jos gali tapti piktybiniais augliais. Per operaciją neretai būdavo pašalinama ir gimda. Tačiau žmogus taip sukurtas, kad nereikalingų organų neturi, todėl netekusioms gimdos moterims pažeidžiama ne tik fiziologinė, bet ir psichologinė pusiausvyra.

Gali kilti komplikacijų

Praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad miomos be galo retai tampa piktybinėmis, tad dabar chirurginis gydymas taikomas, kai gimda pasidaro didelė, miomos labai greitai auga ir spaudžia greta esančius organus, gausiai kraujuojama, moteris negali pastoti ar išnešioti kūdikio.

Kol auglys mažas, yra gimdos raumenyje ar po pilvaplėve, dažniausiai jokių požymių nebūna. Jei jis yra pogleivyje, deformuoja gimdos ertmę, prasideda gausūs kraujavimai arba pasirodo kraujingų išskyrų, kai kada gali būti sąrėminio pobūdžio pilvo apačios skausmų.

Kai gimdos miomos didelės, gali būti įvairių komplikacijų. Jei moteris gausiai kraujuoja ir tai užsitęsia, gali susirgti mažakraujyste.

Dėl staiga apsisukusios miomos kojytės arba dėl vidinio kraujavimo galima patirti skausmą ir šoką. Galimas ir tromboflebitas (venų trombozė), jei didelė mioma užspaudžia mažojo dubens venas. Kai auglys užspaudžia kiaušintakį, moteriai gresia nevaisingumas.

Daugybinės didelės miomos gali spausti vaisių, sukelti jo augimo sutrikimų, lemti netaisyklingą vaisiaus padėtį gimdoje, sutrikdyti normalią gimdos ir placentos kraujotaką, kartais būna priešlaikinio gemalinių vandenų nutekėjimo, priešlaikinio gimdymo priežastis.

Kai kada mioma sukelia sepsinių reiškinių - pakyla kūno temperatūra, krečia šaltis, pablogėja bendra savijauta.

Reikia išsitirti

Nustatyti, ar moteris turi miomų, nėra sunku. Net jei pacientė ir niekuo nesiskundžia, gydytojas ginekologas per apžiūrą nustato gimdos padidėjimą, o didesnius - 3-4 cm - auglius apčiuopia. Ultragarsinis tyrimas ne tik patikslina specialisto diagnozę, bet ir nustato, kiek yra miomų, kokio jos dydžio, kur išsidėsčiusios.

Jei dariniai maži - ne didesni kaip 2-2,5 cm - ir nesukelia negalavimų, paprastai jokio gydymo neskiriama. Bet moteriai kartą per metus būtina apsilankyti pas specialistą, kad vėl būtų pakartojami tyrimai - nustatoma, ar mioma nedidėja.

Jei šiuos gerybinius auglius reikia gydyti, gydymo būdo pasirinkimas priklauso nuo miomos augimo pobūdžio, vietos, mėnesinių ciklo sutrikimų, nukraujavimo laipsnio, ligonės amžiaus, kitų organizmo ligų. 2-2,5 cm miomų augimą jaunoms moterims paprastai bandoma stabdyti kontraceptikais, kurie slopina kiaušidžių veiklą.

Jei tenka operuoti, dabar dažnokai taikomas histeroskopijos būdas - per gimdos kaklelį į gimdą įkišamas plonas, teleskopą primenantis instrumentas. Gydytojas gimdos ertmės vaizdą mato monitoriaus ekrane ir pašalina miomą.

Naujausias metodas

Miomoms gydyti jau taikomas naujas metodas - gimdos arterijų embolizacija. Šis metodas naudojamas, kai gerybiniai augliai spaudžia vidaus organus, moteris gausiai kraujuoja.

Taikant vietinę nejautrą, į abi gimdos arterijas, kurios maitina miomas, kateteriu įšvirkščiama smulkių dalelių.

Jos užkemša arterijas, ir augliai, nebegaudami kraujo, susitraukia. Sveikus gimdos audinius krauju aprūpina kitos arterijos. Tokiam gydymui geriau pasiduoda nedideli augliai.

Po miomų embolizacijos moterims apie savaitę gali skaudėti pilvą, kai kurias pykina, kartais pakyla temperatūra, vėliau šie simptomai išnyksta.

Po embolizacijos daugumai pacienčių atsiranda normalios mėnesinės. Tačiau 1-5 proc. moterų, kurioms buvo taikytas šis metodas, menopauzė prasideda anksčiau. Tik nedaugeliui - apie 1 proc. ligonių - embolizacija nepadeda: miomos auga ir spaudžia pilvo organus. Tada tenka ryžtis operacijai.