Lūpų pūslelinės dovana - virusas visam gyvenimui

Žiemą mums ne itin palankios oro sąlygos bei vitaminų trūkumas susilpnina organizmo atsparumą, todėl dažną ima varginti viena labiausiai paplitusių infekcijų - lūpų pūslelinė, kurią sukelia herpes simplex virusas. Statistiškai net apie 90 proc. žmonių yra šio viruso nešiotojai. "Retai kuriam nėra buvę skausmingų pūslyčių apie lūpas. Lūpų pūsleline serga naujagimiai, vaikai, suaugusieji, ypač - jaunimas", - sako Šiaulių apskrities ligoninės Odos ir veneros ligų centro vadovas gydytojas Vaclovas Vaitkevičius.

Virusą pasigauti labai lengva

Lūpų odos struktūra specifinė - joje nėra riebalinių ir prakaito liaukų, greitai išdžiūva, todėl labai jautriai reaguoja į ligų sukėlėjus bei aplinką. Lūpos - sveikatos veidrodis, tad vos tik ant jų iššoka skausmingas bei sparčiai šliaužiantis herpes simplex (gr. herpo - šliaužti) virusas, galite įtarti artėjančius rimtus organizmo negalavimus - medžiagų apykaitos sutrikimus ar imuninės sistemos susilpnėjimą. Kai organizme trūksta vitaminų, ypač B grupės, lūpos pradeda skeldėti, ima trūkinėti jų kampučiai.

Sutrūkusios lūpos taip pat dažnai yra lūpų pūslelinės priežastis. Herpes simplex virusas plinta kontakto metu, tad ne veltui, anot gydytojo, ši infekcija nuo seno žinoma kaip bučinių liga. Dažniausiai užsikrečiama vaikystėje: užtenka tėvams - viruso nešiotojams - pabučiuoti savo mažylį, ir infekcija patenka į jo organizmą. Šia infekcija taip pat įmanoma užsikrėsti naudojantis sergančiojo daiktais, maisto įrankiais, indais, nors šis užsikrėtimo būdas pasitaiko rečiau, kadangi virusas mažiau atsparus aplinkos veiksniams. Vieną kartą užsikrėtus herpes infekcija, virusas visam gyvenimui įsitvirtina žmogaus nerviniuose mazguose. Susidarius palankioms sąlygoms - keičiantis orams, peršalus, nusilpus organizmui, patyrus stresą, moterims - po menstruacijų, traumų, veikiant aukštai temperatūrai, ultravioletiniams spinduliams ir pan. - jis kaip mat vėl atsinaujina, tačiau jei imunitetas stiprus, šis virusas gali ramiai tūnoti organizme.

Jei imunitetas ypač nusilpęs, pūslelės gali išplisti ne tik ant lūpų, bet ir į skruostus, išorines nosies sritis, aplink burną, sukeldamos fiziologinių ir estetinių problemų. Tai dažniau nutinka tiems, kurie serga onkologinėmis ligomis, ŽIV, vartoja imunitetą slopinančius vaistus.

Iki išsiveržimo nepastebima

Dažnai nė neįtariame, kad mūsų organizme jau šeimininkauja įsibrovėliai, nes ligos inkubacinis periodas trunka 2-20 dienų, tad tuo metu jokių simptomų nebūna. Lūpų pūslelinė sukelia žmonėms didelį diskomfortą. Dar prieš pasirodant pūslelėms, pažeidimo vietoje jaučiamas niežulys, deginimas, dilgčiojimas. Lūpų oda parausta, paburksta ir per keletą valandų atsiranda viena arba kelios skausmingos pūslelės, neretai susiliejančios į vientisą darinį. Pūslelių skystyje plaukioja nesuskaičiuojama galybė virusų.

Jokiais būdais negalima pradurti pūslelių, nes taip tik atvertumėte kelią infekcijai plisti. Pūslelinės simptomai, kol užgyja visos viruso pažeistos vietos, gali tęstis 1-3 savaites. Vėliau skaidraus skysčio pripildytos pūslelės subliūkšta ir virsta šašais, kurių nerekomenduojama nuplėšti, nes jį sudarantys leukocitai kovoja su virusu ir opelė pranyksta greičiau. Esant lengvai ligos formai, simptomai tęsiasi 3-5 dienas. Šios pūslelės yra užkrato platintojos, todėl gydant pūslelinę svarbu kuo greičiau jas išdžiovinti ir užkirsti kelią infekcijai plisti. Sergant pakartotinai, ligos eiga būna lengvesnė. Bėrimui užgijus, iš pradžių gali likti pigmentinės dėmelės, rečiau - randeliai.

Virusai - gana pavojingi

Neretai į ant lūpos iššokusią pūslelę nekreipiame dėmesio manydami, jog tai tik nekaltas negalavimas, tačiau iš tikrųjų herpeso šeimos virusai yra gana pavojingi bei galintys sukelti nemažai sveikatos sutrikimų. Paprastąją pūslelinę sukelia dviejų tipų virusai. Jie yra labai panašūs, tačiau bėrimai pažeidžia skirtingas kūno vietas. Tiems, kurių imunitetas ypač nusilpęs, infekcija gali išplisti, pažeisdama didelį odos plotą. Virusas herpes simplex gali pažeisti įvairius žmogaus organus. Pirmuojo tipo virusas gali pažeisti burnos, akių gleivinę, kvėpavimo takus ar net smegenis. Vidaus organų pūsleline sergama gana retai. Bene pavojingiausia yra akių pūslelinė, sukelianti labai didelių bėdų, dėl kurių galima net apakti. Antrojo tipo virusu pažeidžiama sritis žemiau juosmens - lytiniai organai.

Sunaikinti neįmanoma

Iki šiol dar nepavyko atrasti vaistų, kurie visiškai nugalėtų virusą. Šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti medikamentų, gebančių apriboti infekcijos plitimą bei sutrumpinti ligos eigą. Jei ligos forma sunkesnė ar infekcija kartojasi dažnai, vertėtų apsilankyti pas gydytoją, kuris skirs jums geriamųjų antivirusinių vaistų, stabdančių viruso dauginimąsi. Pažeistas odos vietas reikia laikyti sausai ir švariai, kad neprisidėtų bakterinė infekcija, kurios neįveiksite be antibiotikų.

Anot mediko, pūslelinei gydyti tinka ir liaudiškos gydymo priemonės: pajutę pirmuosius požymius dilgčiojamas vietas patepkite cinko turinčia dantų pasta arba spiritu. Jei pūslelės dar nespėjo iškilti, tas vietas galima šaldyti ledo gabalėliais, tinka česnako ekstrakto kompresai, o žaizdas galima vilgyti alavijų sultimis.
Kad virusas neįsigalėtų

Bene svarbiausias faktorius, užkertantis kelią šiai infekcijai - kokybiška mityba. Nustatyta, kad kietų rūšių sūriai, jogurtas, pienas, ledai, abrikosai, obuoliai bei kiti maisto produktai, turintys daugiau L-lizino, slopina viruso gyvybingumą ir mažina ligos paūmėjimo tikimybę. Maistui reikai vartoti daugiau daržovių, pieno produktų, žuvies. Nereikėtų pamiršti organizmui reikalingų vitaminų, ypač B6 ir B12, gebančių saugoti nuo pūslelinės, maisto papildų, nuolatinio organizmo imuniteto stiprinimo, sporto, ir, žinoma, sveiko gyvenimo būdo. Visomis išgalėmis venkite streso ir nepasiduokite įtampai.

Imunitetas labai priklauso nuo skrandžio bei žarnyno būklės, todėl pajutus šių sistemų negalavimus būtina kuo skubiau juos gydyti. Kadangi pūsleline užsikrečiama įvairiais būdais kontaktuojant su sergančiu pūsleline žmogumi, rekomenduojama vengti tiesioginio kontakto su sergančiuoju - nesibučiuoti, nesinaudoti jo daiktais, indais, maisto įrankiais, neturėti lytinių santykių. Tikimybę susirgti pūsleline gali sumažinti higienos reikalavimų paisymas, odos priežiūros ir apsaugos priemonių naudojimas, prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu, žalingų įpročių atsisakymas. Kadangi pūsleline dažniausiai sergama šaltuoju metų laiku, labai svarbu šiltai rengtis, neperšalti. Virusą pažadinti geba ir vasaros maudynės bei kaitrūs saulutės spinduliai, todėl nereikėtų piknaudžiauti tiesioginiais saulės spinduliais.