Pradėkime nuo gripo saugotis jau šiandien

Gripas - tai rimtas kvėpavimo takų susirgimas, kuris gali būti sekinantis ir sukelti komplikacijas, hospitalizaciją ar net mirtį. Globaline našta tapusios gripo epidemijos kiekvienais metais sukelia sunkius susirgimus 3-5 milijonams žmonių ir 300,000-500,000 mirčių.

Pažink savo priešą

Gripas - tai oro lašelinė infekcija, kuri gali pažeisti kvėpavimo takus, sukelti komplikacijas ar net mirtį. Gripą sukelia virusas (lot. Mixovirus influenzae), kuris gali būti 3 tipų: A, B, C,- šie tipai turi potipius ir jiems pasikeitus (mutavus) gali kilti nauja epidemija, nes žmogaus organizme imunitetas (imuninės ląstelės) susidaro tik tam tikros struktūros virusui, kuriuo buvo užsikėtęs žmogus.
Gripo A virusas yra patogeniškas tiek žmogui, tiek laukiniams ir naminiams gyvūnams bei paukščiams ir žinduoliams.

Gripo B viruso šeimininkas yra žmogus. Gripo B virusas yra atsparus prieš amantadiną ir rimantadiną - gydymo preparatus.

Gripo C virusas sukelia susirgimus žmonėms ir kiaulėms. Pandemijų nesukelia, dažniausiai tik pavienius protrūkius.

Genetinis kintamumas gripo viruso vienas didžiausių. Genų mainai vyksta tik tarp to paties tipo gripo virusų. Du virusai su skirtingais genetinių žymenų rinkiniais gali infekuoti (užkrėsti) vieną ląstelę ir naujai susidarantys virusai turės skirtingas jų kombinacijas. Tokiu principu atsiranda nauji virusai, prieš kuriuos žmogaus organizmas neturi imuniteto, tai ir sukelia įvairias epidemijas ar pandemijas.
Žmonių gripo infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Epidemijų metu gali būti ir sveikų viruso nešiotojų.

Viruso perdavimo būdai

Gripo virusas perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu.

Oro lašeliniu būdu kitas žmogus gali užsikrėsti kai sergančiajam čiaudint, kosėjant, kalbant, lašelių pavidalu išsiskiria burnos gleivinės ir kvėpavimo takų sekretas.

Tiesioginio kontakto metu užsikrečiama dažniausiai liečiantis rankomis, tuomet virusas nuo rankų patenka į akių, burnos ar nosies gleivinę. Didžiausia užsikrėtimo tikimybė yra sergančiojo šeimos nariams, taip pat sveikatos priežiūros specialistams, kurie dirba su užsikrėtusiais.

Netiesioginio kontakto metu užsikrečiama nuo daiktų, kuriuos anksčiau lietė sergantysis. Ant daiktų lygiu paviršiumi gripo virusas gali išlikti gyvybingas apie 24 - 48 val., ant audeklo, popieriaus 8 - 12 val.

Profilaktika

Viena iš pagrindinių gripo profilaktikos priemonių yra vakcinacija. Vakcinacija - tai dirbtinio aktyvaus imuniteto sukūrimas.

Gripo vakcinos vertinamos pagal jų imunogeniškumą, efektyvumą ir veiksmingumą ir priklauso nuo skiepijamų asmenų amžiaus, imuninės sistemos būklės ir vakcinoje esančio bei populiacijoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, šių metų sezoninio gripo trivalentės vakcinos sudėtyje yra gripo A(H1N1) (2009) viruso, tai pat ir kitų sezoninio gripo virusų (H3, B) antigenų. Dėl šios priežasties trivalentė vakcina suteiks apsaugą nuo visų tikėtinų sezoninio gripo virusų. Monovalentinė pandeminio gripo vakcina, kurios sudėtyje yra tik gripo A(H1N1) viruso antigenas, apsaugos tik nuo gripo A(H1N1) viruso.

Kitos profilaktinės priemonės

Mityba. Reikėtų vartoti kuo įvairesnį maistą. Kadangi rudenį gausu vaisių ir daržovių,

juos vartojant organizmas gauna vitaminų A, C, E ir B, kurie yra svarbūs imuninei sistemai. Imunitetą taip pat stiprina ežiuolės preparatai. Medus mums labai naudingas, nes turi gydomųjų savybių: aktyvina medžiagų apykaitą, gerina imunitetą.

Mankšta. Šiais laikais, kai dažnai neturime laiko net pavalgyti, fizinis aktyvumas yra

užmirštas. Atsiradus stresui, organizme išsiskiria adrenalinas ir kortizolis. Adrenalinas padidina kraujo spaudimą, padidina gliukozės kiekį kraujyje, o kortizolio veikimas pasireiškia ilgesnį laiką, viena jo funkcijų yra blokuoti gliukozės įsisavinimą raumeniniame audinyje. Gliukozę sunaudoja nervinės.
Stresui veikiant ilgai sutrinka vidinė hormonų pusiausvyra, organizmas išsenka ir tai sukelia įvairius virškinimo, imuninės sistemos sutrikimus. Mankšta neutralizuotų hormonų perteklių, kuris susidaro veikiant įvairiems stresoriams.

Grūdinimasis. Stiprina organizmo atsparumą ir prisitaikymo galimybes, atsiradus nepalankioms sąlygoms.

Apranga. Norint išvengti ligų, būtinas tinkamos aprangos pasirinkimas šaltuoju metų laiku.

Lankymasis žmonių susibūrimo vietose. Nepatartina lankytis renginiuose ir kitose vietose, kur susirenka daug žmonių, nes tada ženkliai padidėja rizika užsikrėsti virusinėmis infekcijomis.

Gerai vėdinti ir dezinfekuoti patalpas.