Kamieninės ląstelės - ateities medicina

Pasitvirtinus hipotezėms apie kamieninių ląstelių gydymo potencialą, sumažėtų vaistų vartojimas, gydymas taptų individualus, padidėtų jo efektyvumas, atsirastų galimybė pakeisti susidėvėjusią širdį ar bet kurį kitą organą, pagamintą iš mūsų pačių ląstelių. "Mūsų kilnus tikslas - padėti žmonėms išgyti nuo šiuo metu neišgydomų ligų, ir mes tai tikrai padarysime, tereikia laiko", - tvirtina biomedicinos mokslų daktaras Adas Darinskas.

Ląstelės, padedančios atsinaujinti

Kiekvienas individas susideda iš įvairių ląstelių, kurios sudaro audinius, audiniai formuoja organus, kurių visuma vadinama organizmu. Organizme yra per 200 skirtingų ląstelių tipų, tačiau ne visos jos yra kamieninės.

Didžioji organizmo dalis susideda iš organus ir audinius sudarančių somatinių ląstelių, kurios yra diferencijuotos, turi savo paskirtį - atlieka savo funkciją. Jeigu aplinka nekistų ir organizmas nebūtų sąlygojamas išorės faktorių, gali būti, kad šių ląstelių pakaktų. Tačiau nuolat besikeičiančios aplinkos sąlygos neapsaugo mūsų nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų ar kitų organizmą žalojančių veiksnių, todėl mūsų kraujodaros sistema priversta nuolat atnaujinti gyvybiškai svarbų audinį - kraują.
Visuose organizme vykstančiuose regeneracijos procesuose dalyvauja kamieninės ląstelės. Jų dėka nuolat atnaujinama tinklainė, odoje esančios kamieninės ląstelės dalyvauja pažeistų odos audinių atstatymo procesuose ir pan. Mokslininkams kilo klausimas - ar galima stimuliuoti organizme vykstančius procesus į pažeistą audinį ar organą suleidžiant kamieninių ląstelių? Pasirodo, galima.

Mokslinė fantastika netrukus taps realybe

Biomedicinos mokslų daktaras A. Darinskas tikina, jog vis daugiau žmonių ryžtasi mūsų šalyje gana naujai medicininei procedūrai - išsaugoti savo kūdikio kamienines ląsteles, kurias reikiamu momentu galima atšildyti, paruošti transplantacijai ir transplantuoti.

Kamieninės ląstelės pasižymi regeneracinėmis savybėmis, atstato pažeistus audinius, todėl yra svarbios gydant įvairias ligas: paveldimus imuninės sistemos sutrikimus, ūmias ir lėtines leukemijas, anemijas, diabetą, infarktą, sklerozę, stuburo smegenų pažeidimus, Alzheimerio, Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę ir vėžines ligas. Ligų sąrašas kasdien plečiasi, tačiau tai kol kas nėra standartizuotas gydymas.

"Galime atauginti tokius komponentus, kokių reikia sergančiam organizmui. Paėmę virkštelės kraujo kamieninę ląstelę ir nukreipę ją, pavyzdžiui, nervinio audinio keliu, paversime ją nerviniu audiniu, kurį, implantavę į probleminę zoną, 30-40 proc. atstatysime organizme esantį nervinį pažeidimą. Visa tai kol kas įvardijama kaip mokslinė fantastika, bet tokie moksliniai darbai jau atlikti laboratorijose. Vadinasi, tai yra realybė, o kada ji bus įgyvendinta - tik laiko klausimas, nes kelias iš laboratorijos į ligoninę visada yra sunkus ir ilgas", - tvirtina biomedicinos mokslų daktaras.

Naudos potencialas - milžiniškas

Dabar virkštelės kraujo kamieninės ląstelės naudojamos kaulų čiulpų transplantacijai. Tai oficialiai leistina procedūra pasaulyje.

"Norint persodinti kaulų čiulpus, būtinas idealus donoro ir recipiento sistemų atitikimas, tik tuomet nebus atmetimo. Virkštelės kraujo kamieninės ląstelės pasižymi unikalia savybe - jas galima transplantuoti esant ne visiškam donoro ir recipiento suderinamumui. Visos nepageidaujamos reakcijos transplantuojant virkštelės kraujo kamienines ląsteles gydant kraujo vėžio formas yra daug mažesnės. Jos nesukelia tokių komplikacijų, kokios sukeliamos transplantuojant neatitikimų turinčius kaulų čiulpus. Tai pagrindinis jų pranašumas, - sako dr. A. Darinskas. - Praktinis virkštelės kraujo kamieninių ląstelių pritaikymas kasdien vis labiau taikomas. Prieš penkerius metus buvo manoma, jog virkštelės kraujo kamieninėmis ląstelėmis galima gydyti tik kraujo ligas, tačiau dabar Europoje yra atliekami I ir II stadijos klinikiniai tyrimai, kurių metu virkštelės kraujo kamieninės ląstelės panaudojamos dendritinėms ląstelėms gaminti. Dendritinės ląstelės imuninės organizmo gynybos procesų metu padeda identifikuoti vėžines ląsteles. Tai gana efektyvi vakcina, atverianti dideles galimybes kietiesiems augliams - melanomoms, karcinomoms, sarkomoms - gydyti."

Anot mediko, dažniausiai ligos žmogų užpuola tuomet, kai imama senti. Kartu sensta ir ląstelės, prarasdamos savo aktyvumą. Virkštelės kraujyje esančios ląstelės yra jaunos, primityvios, nespėjusios subręsti imunologiškai, todėl jas lengva nukreipti ten, kur labiausiai reikia. "Tai galbūt atrodo egoistiškai, tačiau sulaukus 40 metų ir susileidus išsaugotas vaiko virkštelės kraujo kamienines ląsteles galima pristabdyti spartų senėjimo procesą", - sako biomedicinos mokslų daktaras.

Nežinojimas virsta baubu

Dažnai fetalinės kamieninės ląstelės, kurios gaunamos iš vaisiaus audinių, dėl nežinojimo painiojamos su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis. Fetalinės kamieninės ląstelės išskiriamos iš abortinės medžiagos, tad moraliniai klausimai, anot dr. A. Darinsko, turėtų būti susieti tik su moterų, nutraukiančių nėštumą, morale, o ne su fetalinėmis kamieninėmis ląstelėmis, kurios nutraukus nėštumą išmetamos.

"Jeigu Lietuvoje surinktume visą abortatyvinę medžiagą, jos pakaktų ne tik mums, bet ir Latvijai, Estijai bei didžiajai daliai Rusijos. Moterys nėštumą nutraukia slegiamos finansinių, socialinių, moralinių problemų. Žmonės įbauginti diskusijų apie kamienines ląsteles, dažnas, išgirdęs apie jas, iškart jas susieja su skandalu Novosibirske, eksperimentais su žmonėmis. Nežinojimas bei klaidingas situacijos suvokimas stabdo technologijų integraciją. Intensyvūs fetalinių kamieninių ląstelių eksperimentai su ligoniais vyksta Rusijoje bei Azijoje. Ten niekas dėl to nesuka galvos. Pasiekta gana gerų klinikinių rezultatų, kurie paskatino atsibusti Europą ir Ameriką. JAV prezidentas B. Obama leido valstybės lėšomis finansuoti klinikinius tyrimus naudojant fetalines kamienines ir embrionines kamienines ląsteles. Anglija taip pat pamatė, jog nieko blogo čia nėra. Nereikia aklai tikėti viskuo, ką rašo geltonoji spauda, nes naujovių atmetimas veda prie bendro mokslinio atsilikimo nuo pasaulinių tendencijų."

Anot mokslų daktaro, Lietuvos mokslininkai yra pasiekę puikių rezultatų atlikdami tyrimus su pelėmis. "Kad visa tai imtume taikyti žmonėms, trūksta tik medikų, mokslininkų ir politikų susikalbėjimo. Mes neturime stiprios įstatymų bazės, kuri leistų pažangioms technologijoms greitai būti pritaikomas, tačiau tikiuosi, jog po dešimties metų ligoninėse bus įdiegtos technologijos, leisiančios šalinti ne ligos pasekmes, bet ją sukėlusią priežastį. Ar tikslinga uždegimą gydyti priešuždegiminiais vaistais, galinčiais tik tuo metu nuslopinti, bet ne išgydyti ligą, kuriai paūmėjus vėl turime skubėti pas gydytoją recepto? Tik pačiupę jautį už ragų, galutinai išspręsime problemą, pasiekdami ir klinikinį, ir finansinį efektą, o kol tai įvyks, reikia ir toliau daug sunkiai dirbti", - sako biomedikas.

Ląstelės saugomos specialiame banke

Mediko teigimu, kamieninių ląstelių saugojimas - paslauga, kuri nėra priverstinė, tad kiekvieno reikalas, ar ją pasirinkti.Lietuvoje gimdyvės, kurios naudojasi šia paslauga, sudaro mažiau nei vieną procentą.

Kamieninių ląstelių banko kokybės vadovės Agnės Čivilytės teigimu, prieš užšaldant placentinio (virkštelės) kraujo kamienines ląsteles atliekami būtini mėginio kokybės tyrimai. Tik aukštus kokybės reikalavimus atitinkantis mėginys yra perkeliamas į ilgalaikio saugojimo indą, kuris yra pripildytas skystu azotų ir palaiko temperatūrą iki -196°C. Moksliniais duomenimis, taip saugomos virkštelės kraujo kamieninės ląstelės 20 metų išlieka gyvybingos ir yra tinkamos atšildytos naudoti terapijai.

Kaulų čiulpų kamieninės ląstelės pasaulyje taip saugojamos jau per 40 metų. Mokslininkai vienbalsiai pritaria, kad net saugotos 70 metų ląstelės neturėtų pakisti, tačiau faktiškai tai dar nėra pagrįsta, nes ši paslauga yra nauja - virkštelės kraujo kamieninės ląstelės Europoje saugomos nuo 1997 m., o JAV - nuo 1992 m.