Ką turime žinoti apie pedikuliozę

Pedikulioze arba utėlėtumu yra vadinamas apsikrėtimas utėlėmis ir jų parazitavimas ant žmogaus kūno. Užsikrėsti gali bet kas, turėjęs glaudų kontaktą su utėlėtu žmogumi ar jo daiktais. Moterys ir mergaitės dažniau užsikrečia utėlėmis nei vyrai ir berniukai.

Pedikuliozę sukelia utėlė, kuri minta žmogaus krauju ir oda. Tai smulkūs, besparniai vabzdžiai, kurie turi duriamuosius organus. Utėlė - viena iš seniausių žemės gyventojų, nuo neatmenamų laikų lydinti žmogų visame jo evoliucijos laikotarpyje. Nepaisant toli pažengusios civilizacijos, kasmet pasaulyje 6 - 12 mln. žmonių vis dar užsikrečia pedikulioze. Kiekvienais metais Lietuvoje užregistruojama apie 2 tūkst. utėlėtumo atvejų, iš jų apie 40 proc. sudaro moksleiviai.

Kauno apskrityje kasmet yra registruojama virš 200 pedikuliozės atvejų. Nuo šių metų pradžios iki rugpjūčio mėnesio Jonavos rajone užregistruoti 39, o visoje Kauno apskrityje - 138 pedikuliozės atvejai. Pernai Jonavos rajone buvo užregistruoti 66, o visoje apskrityje - 271 ligos atvejis.

Pas žmogų yra aptinkamos šios utėlių rūšys:

- galvinė utėlė, kuri gyvena žmogaus galvos plaukuose,

- drabužinė utėlė, parazituojanti žmogaus drabužiuose,

- gaktinė utėlė, parazituojanti gaktos srities plaukuose.

Galvinės utėlės yra maži pilkšvos spalvos apie 2,5 mm ilgio nešokinėjantys, bet greitai šliaužiojantys parazitai. Jos gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose, minta žmogaus krauju. Galvinės utėlės deda mažyčius baltus kiaušinėlius - glindas. Jos prisitvirtina prie plaukų, netoli galvos odos, daugiausia paausiuose. Po savaitės iš glindų išsirita utėlės, kurios po trijų savaičių jau būna visai suaugusios. Lervos (nimfos) neplinta kitiems asmenims, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis.

Galvinė utėlė neperneša jokių ligų, tik siurbdama kraują sukelia stiprų niežulį ir dirginimą, o kasant į įkandimo vietą gali patekti išorinė infekcija ir sukelti pūlinius ar kitas infekcijas. Utėlė gyvena maždaug 30 dienų ir per gyvenimą sudeda apie 100 kiaušinių. Be žmogaus, išorinėje aplinkoje utėlė išgyvena ne ilgiau kaip parą. Galvinės utėlės nebijo galvos plovimo ir plaukų kirpimo.

Drabužinė arba rūbų utėlė nuo galvinės skiriasi tik tuo, kad rūbų utėlė kabinasi prie rūbų, patalynės. Drabužinės utėlės gyvena ir deda kiaušinius skalbinių ar drabužių raukšlėse, ypač mėgsta rūbų siūles. Šios utėlės dažniausiai veisiasi tuomet, kai žmonės ilgą laiką dėvi tuos pačius rūbus - pavyzdžiui benamiai, ar gyvenantys karo lauko sąlygomis.

Kirkšninės utėlės yra gerokai mažesnės už anksčiau minėtas. Šios utėlės gyvena žmogaus kirkšnyse, pažastyse, barzdoje ar antakiuose. Po šio parazito įkandimo odoje lieka melsva dėmė.

Kojų nagais utėlė įsikimba į plauką ar audinį ir ilgai išsilaiko. Tinkamiausia utėlėms gyvuoti temperatūra yra nuo +28ºC iki +32ºC, o ypač judri tampa esant +30 - +37ºC temperatūros. Ji gali nuropoti 10-30 cm per minutę, tačiau esant -6 - +5ºC temperatūrai, nustoja judėti. Utėlė žūsta per 1-2 paras, esant +45ºC temperatūrai.

Užsikrėsti pedikulioze galima bet kur ir bet kada: visuomeniniame transporte, mokykloje, vaikų darželyje, sportuojant sporto salėje, žaidžiant, linksminantis, dėvint užkrėstus rūbus: kepures, skareles, paltus, sportinius kostiumus, įvairias plaukų juosteles ir lankelius, kaspinus, naudojant užsikrėtusio žmogaus rankšluosčius, šukas, šepečius, gulint užsikrėtusio utėlėmis žmogaus lovoje, ant čiužinio, ar kilimo. Nors utėlės neskraido ir nešokinėja, jos labai greitai gali perropoti pas naują šeimininką, ypač jei yra glaudus kontaktas. Be to, jos gali pereiti iš vieno galvos apdangalo ar apykaklės į kitą, jei rūbinėje paltai sukabinti vienas šalia kito.

Utėlės dažniausiai įsikuria paausio ir kaklo srityse, ties plaukų augimo riba. Rečiau - blakstienose, antakiuose ir kitose plaukuotose kūno vietose. Aptikus glindų, kurios prisitvirtinusios per 5-7 mm nuo plauko šaknies, galima tvirtinti, kad žmogus užsikrėtęs pedikulioze. Utėlių paieškas palengvina plaukų šukavimas tankiomis šukomis, prieš tai plaukus gausiai ištepus plaukų balzamu - parazitai, sulipinti balzamu, įstringa šukų tarpuose. Kartais pleiskanas galima sumaišyti su glindomis. Turime žinoti, kad pleiskanos yra paslankios, greitai iškrentančios, o glindos - tvirtai prikibę prie plauko, jos lengvai nuo plauko nenukrenta.

Norint išnaikinti utėles, reikia gydyti visus užsikrėtusiuosius.

Tam tikslui skirti medikamentai perkami vaistinėje, jie naudojami griežtai laikantis vartojimo instrukcijų. Po medikamento panaudojimo plaukus reikia iššukuoti tankiomis šukomis. Vaikams iki 5 m. amžiaus, alergiškiems ar turintiems odos pakenkimų rekomenduojama utėles šalinti tik mechaniniu būdu - tankiomis šukomis, kuriomis apie pusvalandį reikia šukuoti plaukus, suvilgytus 4-5 proc. acto tirpalu arba suteptus plaukų balzamu. Šukuojama kasdien dvi savaites iš eilės. Jeigu apruošus galvą tam skirta priemone vėl pastebima gyvų utėlių, tai visa procedūra turi būti pakartojama iš naujo, bet tada jau reikia pasirinkti kitą medikamentą.

Visi užsikrėtę asmenys utėles naikinti turi tuo pačiu metu ir tuo pačiu medikamentu. Galvinių utėlių atveju medikamentu apdorojama plaukuota galvos dalis, vėliau plaunama karštu vandeniu su muilu ar šampūnu. Galvos apdangalai, lovos skalbiniai, pagalvės (jei skalbiamos) kruopščiai išplaunami karštesniame nei 60 ºC vandenyje. Šukos ir kiti plaukų priežiūros reikmenys plaunami arba 30 min. mirkomi 4-5 proc. acto tirpale.

Naikinant drabužines utėles, reikėtų skalbinius virinti 2 proc. kalcinuotos sodos tirpale apie 15 min., o drabužius lyginti karštu lygintuvu iš abiejų audinio pusių, atkreipiant dėmesį į siūles, raukšles. Rūbus skalbti karštesniame nei 60ºC vandenyje, o tuos, kurių negalima plauti ar skalbti (paltai, kepurės, skrybėlės, kai kurie žaislai), rekomenduojama išvalyti cheminio rūbų valymo valykloje. Daiktus, kurių negalima nei išskalbti, nei išvalyti cheminiu būdu, reikia sudėti į polietileno maišą, sandariai užrišti ir palikti dviem savaitėms. Per tokį laikotarpį visos utėlės žus.

Norint užkirsti kelią utėlėtumo plitimui vaikų ugdymo įstaigoje, rekomenduojama suformuoti pedikuliozės profilaktikos tvarką, kurios nuostatos turėtų būti įrašytos į vaikų ugdymo įstaigos veiklos planus ir vidaus tvarkos taisykles. Pagal šią tvarką organizuojamas tėvų raštiškas sutikimas taikyti vaikų asmens higienos ir švaros patikrinimo procedūrą, inicijuojamas draudimas lankyti ugdymo įstaigą vaikams, užsikrėtusiems utėlėmis. Taip pat taisyklėse turėtų būti nurodyta, kad vaikas gali grįžti į kolektyvą tik tuomet, kai utėlės išnaikinamos.

Geriausias būdas kovoti su utėlėmis - profilaktinis vaikų tikrinimas.

Patikrinimą rekomenduojama atlikti po rudens, žiemos ar pavasario atostogų. Mokyklos darbuotojai turi imtis visų priemonių, kad mokinys, pas kurį rasta utėlių, būtų apsaugotas nuo viešo izoliavimo, pažeminimo ir kitų neigiamų pasekmių. Patikrinimą turi atlikti visuomenės sveikatos priežiūros specialistas, dirbantis ugdymo įstaigose. Mokinys, kurio galvos plaukuose rasta utėlių, gali likti mokykloje iki dienos pabaigos, tačiau apie patikrinimo rezultatus turi būti informuoti jo tėvai ar globėjai. Mokinys į mokyklą gali sugrįžti tik tada, kai utėlės išnaikinamos (t.y. nerandama nei utėlių, nei glindų).

Profilaktinės priemonės, norint išvengti pedikuliozės:

• naudotis tik savomis šukomis, plaukų šepečiais, kitais galvos priežiūros reikmenimis, galvos apdangalais ir drabužiais;

• galvos apdangalai turėtų būti laikomi palto, kuris saugomas bendroje rūbinėje, rankovėje;

• naudojami sportiniai čiužiniai, galvą saugantys įrenginiai (šalmai) turi būti valomi (siurbiami dulkių siurbliu) po kiekvieno panaudojimo, reikia vengti nešvaros, naudotis tik savo asmeniniais rankšluosčiais ir patalyne.

Net ir sėkmingai išnaikinus parazitus, nėra garantijos, kad asmuo neužsikrės pedikulioze iš naujo. Taip nenutiks tik tuo atveju, jei supančioje aplinkoje neliks infekcijos šaltinio. Todėl labai svarbu, kad utėlės būtų išnaikintos visame vaikų kolektyve, o taip pat šeimos nariams.

Įtarus susirgimą pedikulioze kuo skubiau reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad būtų tiksliai nustatytas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas.