Infragarsas ir žemas dažnis, jo poveikis žmonių sveikatai

Šiuo metu Lietuvoje galiojančioje higienos normoje HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose" (Žin., 2010, Nr. 38-1466) numatyti infragarso ir žemo dažnio garso apibrėžimai: infragarsas - mažesnis nei 16 Hz dažnio garsas; žemo dažnio garsas - 16-200 Hz intervalo dažnio garsas. Hercas (Hz) - virpesių dažnio vienetas - vienas virpesys per sekundę. Žmogus mažesnio kaip 16-20 Hz dažnio garso negirdi, nes jis gali suvokti (girdėti) nuo 16-20 iki 20 000 Hz dažnio garsą (geriausiai girdi - 500-2000 Hz). Nustatyta, kad infragarsą sukelia vėjas, perkūnija, jūros bangos, ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai, varikliai, sprogimai, šūviai, grandioziniai koncertai. Infragarsas ore, vandenyje, žemės plutoje sugeriamas ir sklaidomas silpnai, todėl sklinda labai toli. Nustatyta, kad drambliai ir banginiai tarpusavyje bendrauja infragarsu kelių kilometrų atstumu.

Patikimų ir vienareikšmiškų epidemiologinių tyrimų apie infragarso ir žemo dažnio garsų poveikį nėra, dažniausiai pateikiamos bendro pobūdžio išvados apie neigiamą poveikį, tačiau nėra patikimos informacijos, kokio stiprumo infragarsas ir žemo dažnio garsai sukelia neigiamą efektą. Pagrindiniu kriterijumi nustatant infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius yra žmogaus girdimumo riba. Remiantis pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nėra patikimų įrodymų, kad mažesnio lygio nei girdimumo riba infragarsas sukeltų fiziologinį ar psichologinį poveikį. Kai kuriuose literatūros šaltiniuose nurodoma, kad nedidelio intensyvumo infragarsai veikia vidinę ausį, didesnio intensyvumo infragarsai priverčia vidaus organus vibruoti, infragarso bangos veikia centrinę nervų ir virškinimo sistemą, sukelia galvos ir vidaus organų skausmus, trikdo kvėpavimo ritmą. Žemesni nei 16 Hz dažnio garsai žmogui sukelia nepagrįstą baimę, nerimą, nuovargį, "jūros ligos" simptomus. Važiuojant automobiliu 100 km per valandą greičiu, kyla 16 Hz dažnio negirdimas garsas. Štai kodėl tolimos kelionės mus taip vargina. Daugumoje pasaulio šalių medicinoje taikoma vibroakustinė terapija. Pvz., psichoterapijoje naudojamas 30-120 Hz dažnio garsas.

Lietuvos higienos norma HN 30:2009 „Infragarsas ir žemo dažnio garsai: ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose" nustato infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir taikoma infragarso ir žemo dažnio garsų poveikiui visuomenės sveikatai vertinti. Šioje higienos normoje reglamentuojami leidžiami infragarso ir žemo dažnio garsų ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose:

Infragarso ir žemo dažnio garsai vertinami atliekant akustinius matavimus. Nors infragarsas ir žemo dažnio garsų sklidimas remiasi tais pačiais fizikiniais dėsniais kaip ir įprasto akustinio triukšmo, tačiau kol kas nėra žinomi infragarso ir žemo dažnio garsų sklidimo prognozavimo (modeliavimo) metodai.