Higiena: vanduo ir muilas - pigiausi vaistai

Didžioji Britanija sunerimo sužinojusi, kad bankomatai yra tokie pat purvini kaip ir viešieji tualetai. Lietuvos epidemiologai stebisi: kas čia naujo? Bakterijomis užkrėtus parduotuvės durų rankenas, po keturių valandų būna užkrėstos visos prekės.

Tirti būtų beprasmiška

Vienas didžiausių Didžiosios Britanijos dienraščių "Daily Telegraph" skelbia, kad, naujausių tyrimų duomenimis, ant bankomatų ir aplink juos yra tiek bakterijų, kad galima susirgti daugybe ligų.

Kauno visuomenės sveikatos centro direktorius Gintautas Kligys į klausimą, ar pas mus atliekami tokie tyrimai, tvirtai atsakė, kad ir be jų aišku, jog bakterijų ir virusų apstu visose viešosiose vietose, ant visų bendro naudojimo daiktų.

"Tirti būtų beprasmiška", - apibendrino G.Kligys.

Anglijoje ekspertai paėmė mėginius nuo įvairių šalyje esančių bankomatų numerinių klaviatūrų, kuriomis kasdien naudojasi tūkstančiai pirkėjų. Po to jie surinko mėginius nuo netoli esančių viešųjų tualetų unitazų dangčių ir palygino bakterijų kiekius laboratorijoje. Nustatyta, kad abiejuose mėginiuose buvo bakterijų, kurios greitai neigiamai atsiliepia virškinamajam traktui.

Išlindo užsakovų interesai

"Mums buvo įdomu palyginti bakterinį užterštumo lygį tarp intensyviai naudojamų bankomatų ir viešųjų tualetų. Rezultatai nustebino", - "BioCote" kompanijos mikrobiologas Richardas Hastingas atskleidė tyrimo užsakovus.

"BioCote" atliko tyrimus po apklausos, per kurią britai nurodė manantys, kad viešieji tualetai yra didžiausia rizika sveikatai. Tyrimas taip pat parodė, kad viešieji telefonai yra ne mažiau nešvarūs ir pavojingi sveikatai.

Ką gi daryti, tyrimo komentatoriai nepataria. Atsakymas savaime aiškus: "BioCote" kompanija prekiauja antibakteriniais preparatais.

Lietuviai panikos nekelia

Gyvenamosios ir darbo aplinkos oro, nuotekų, geriamojo vandens, maisto ir ne maisto gaminių - bet kokius asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros laboratorinius tyrimus mūsų šalyje atlieka Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.

"Užsakymų ištirti bandinius nuo bankomatų klaviatūrų ar unitazų dangčių nesame gavę", - patvirtino šios laboratorijos direktorius Romualdas Brusokas.

Į klausimą, ar galėtų juos ištirti, atsakė teigiamai, bet pridūrė, kad tokio užsakymo prasmė būtų labai abejotina. Už gyventojų sveikatą yra atsakingos visuomenės sveikatos priežiūros institucijos ir, matydamos pavojų, tiktrai užsakytų tyrimus, pridūrė R.Brusokas. Juos gali užsakyti ir privačios įstaigos ar gyventojai. Kainos, anot R.Brusoko, nėra aukštos, nustatytos sveikatos apsaugos ministro įsakymu.

Mūsų šalies prekybininkai, pardavinėjantys antibakterinius preparatus, tokiu būdu sau reklamos dar nedaro.

Pinigai - patys nešvariausi

Pinigų laboratorijoje taip pat niekas netiria, o jie, anot gydytojo G.Kligio, yra patys nešvariausi. Tikrąja to žodžio prasme. Antras objektas yra durų rankenos. Gydytojas pasakojo apie eksperimentą, atliktą Maskvoje.

"Vienos didelės pramoninių prekių parduotuvės durų rankenos buvo užterštos pažymėtomis bakterijomis. Po keturių valandų patikrinus prekes, visos jos buvo užterštos", - pateikia pavyzdį G.Kligys.

Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė patvirtina, kad užsikrėsti nuo užterštų paviršių tikimybė tikrai didelė. Ligų sukėlėjai į organizmą gali patekti ir per rankas, ir per kvėpavimo takus.

Vasarą pirštinių nereikia

"Užsikrėtus galima susirgti tuberkulioze, hepatitu A, rotaviruso ir kitomis infekcinėmis žarnyno ligomis", - vardija O.Ivanauskienė.

Ji taip pat tvirtina, kad nėra jokio poreikio nei prasmės tyrinėti ant viešojo naudojimo daiktų esančias bakterijas ir virusus.

"Kaltos rankos, o ne aplinka. Nereikia jos bijoti ir vasarą mūvėti pirštines. Užtenka visuomet prieš valgį, parėjus namo švariai nusiplauti rankas", - priduria Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Asta Liubinaitė. .

Gydytojos pabrėžia, kad, apsilankius parduotuvėje, važiavus viešuoju transportu, nuėjus papietauti į kavinę ar į svečius, pagaliau iš bet kur grįžus namo, būtina plauti rankas.

Amerikiečiai vengia turėklų

Gydytojas G.Kligys primena, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose asmens higienos vaikai intensyviai mokomi mokyklose. Negana to, amerikiečiai vengia turėklų, o durų rankenas neretai nuspaudžia ne delnu, o alkūne. Negražu, bet tam tinka ir koja. Gydytoja O.Ivanauskienė atkreipia dėmesį: kaip gerai, kad šiuolaikinėse parduotuvėse, poliklinikose durys atsidaro automatiškai. Ji pripažįsta niekada nemačiusi, kad būtų valomos prekybos centrų durų rankenos, kai valytojos neretai vos ne kojas pirkėjams brūžina, valydamos parduotuvių grindis.

Ne mažiau už durų rankenas ir bankomatus gali būti užkrėstos ir kompiuterių klaviatūros interneto svetainėse, banko kortelių aparatai, kuriais surenkame PIN kodą.

Kokakolos, alaus skardinės, iš kurių geriame jas apžioję, taip pat gali būti bakterijų ir virusų šaltinis. Gydytojos infektologės patvirtina nemačiusios, kad jas kas nors prieš gerdamas nuplautų, net ir duodant vaikams.

Rankos geriau nepaduoti

O gal tikrai panikuoti nereikia: valgome, geriame, o sergame toli gražu ne kiekvienas? Juolab kad sterili aplinka užmigdytų imuninę sistemą?

"Organizmas organizmui nelygu. Atsparumas ligoms priklauso nuo prigimties, genų. Jis prisitaiko prie normalios aplinkos. Viską reikia daryti su saiku, matyti grėsmę ten, kur ji yra, o ne be perstojo viską valyti ir plauti rankas kas minutę", - moko gydytoja O.Ivanauskienė.

Asmens higiena turi būti ne įgyta, o tiesiog įgimta. Gydytojai džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių susirgę saugo ne tik save, bet ir kitus: laikosi saugaus atstumo, atsiprašo ir sveikindamiesi nepaduoda rankos. Tiesioginis kontaktas - didžiausia galimybė užsikrėsti nuo sergančio žmogaus, paduodant jam ranką sveikinantis, juolab kai jis prieš tai lietė savo burną ar nosį arba čiaudėjo ar kosėjo prisidengdamas burną delnu.

Į klausimą, ar per gripo epidemiją reikia vengti bučiuotis, gydytoja A.Liubinaitė juokaudama atsako: nebent sergančiajam su sergančiuoju.

Ar mokame plautis rankas?

Rankų plovimas vien vandeniu nėra efektyvus, nes vanduo negali pašalinti tokių nešvarumų sudėtinių dalių, kaip riebalai, aliejai ar baltymai.

Skysto muilo dozatorių reikia paspausti ne daugiau kaip vieną kartą. Priešingu atveju rankas reikėtų plauti tiek kartų ilgiau, kiek kartų paspaudėme dozatorių, kad nusiplautų visas muilas ir po juo neliktų bakterijų.

Dažniausiai nepakankamai gerai nuplaunamas delno vidinio paviršiaus vidurys, pirštų galiukai ir panagės, nykščio pagrindas, tarpupirščiai.

Laikrodžiai ir žiedai sumažina rankų plovimo efektyvumą.

Jei nėra bėgančio vandens, rankoms plauti naudojamas švarus dubuo su vandeniu. Kiekvieną kartą nusiplovus rankas dubenį būtina išvalyti, vandenį pakeisti. Be to, galima naudoti iškeltą bakelį su vandens nutekamuoju čiaupu. Išskirtiniais atvejais naudojamos vienkartinės drėgnos servetėlės.

Daugkartinis viešai naudojamas rankšluostis - bakterijų ir virusų šaltinis. Rankas būtina nušluostyti sausai, nes tik taip daug kartų sumažėja bakterijų ant odos, tai pat nesudaromos sąlygos plisti mikroorganizmams. Geriausia rankas sausinti vienkartiniu ar individualiu rankšluosčiu.