Asbestas – tarsi džinas butelyje

Vasaros pabaigoje per Lietuvą praūžusi audra vėl priminė sveikatai kenksmingo asbesto problemą. Stichijos užklupti žmonės buvo priversti skubiai remontuoti, keisti sulaužytus asbestinio šiferio stogus. Tačiau, kaip tai daryti teisingai, nepakenkiant sau ir aplinkiniams, mažai kas žino.

Apie tai kalbėjomės su Higienos instituto vyresniąja mokslo darbuotoja dr. Gražina SMOLIANSKIENE.

Televizijos reportažuose, nuotraukose, darytose stichijos nusiaubtuose kaimuose buvo matyti, jog žmonės stogus remontuoja be jokių apsaugos priemonių, aplinkui mėtosi šiferio nuolaužos. Galima suprasti, jog tokios nelaimės ištikti žmonės mažiausiai galvojo apie asbesto keliamą grėsmę sveikatai. Tačiau dar daugybė Lietuvos žmonių ketina pasinaudoti valstybine asbesto šalinimo programa ir pasikeisti šiferio stogus. Ar iš tiesų asbestas kelia pavojų žmogaus sveikatai?

Asbestas yra toksiška pirmos grupės kancerogeninė medžiaga, įtraukta į nuodingų medžiagų sąrašą ir uždrausta naudoti visose Europos Sąjungos bei daugelyje pasaulio šalių. Tyrimais įrodyta, jog į plaučius patekusios asbesto skaidulos gali sukelti plaučių ir gerklų vėžį, asbestozę (plaučių audinio randėjimą), mezoteliomą (pleuros vėžį).

95 proc. į Lietuvą įvežto asbesto buvo sunaudota asbestcemenčio šiferio ir vamzdžių gamybai. Likusi dalis - katilinių ir vamzdynų šilumos izoliacijai, sklendėms, dūmtraukiams sandarinti, stabdžių trinkelių gamybai. Šiuo metu atrandame naują asbesto atmainą - amozitą, naudojamą laivų mechanizmų izoliavimui.

Visos šios asbesto atmainos yra vienodai pavojingos sveikatai. Tačiau apie trapų asbestą, naudotą šilumos izoliacijai, galbūt žinoma mažau, nors ten asbesto koncentracija yra kur kas didesnė nei šiferyje.

Žmonės, remontuodami, rekonstruodami namus, asbesto randa netikėčiausiose vietose. Pasirodo, anksčiau medines stogo, grindų konstrukcijas impregnuodavo nedegiu kalkių ir asbesto mišiniu. Statant alytnamius, tą daryti buvo net privaloma.

Asbestas yra natūrali gamtinė medžiaga, pasižyminti puikiomis eksploatacinėmis savybėmis, tačiau tampa kenksminga tuomet, kai asbesto plaušeliai patenka į aplinkos orą. Jie yra labai smulkūs, plika akimi nematomi ir aštrūs. Patekę į žmogaus plaučius, gali pradurti plaučių alveoles, kurios subadytos pradeda vėžėti. Nejudinamas asbestas gali gulėti ištisus amžius ir niekam nepakenks. Neatsitiktinai jis utilizuojamas, užkasant į žemę.

Bet ar įkvėpę asbesto dulkių jau esame pasmerkti susirgti?

Taip, atsiranda rizika susirgti. Ją gali padidinti ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas kartu su asbesto poveikiu riziką susirgti plaučių vėžiu padidina net iki 50 kartų.

Neabejotinai didžiausias pavojus kyla žmonėms, tiesiogiai dirbantiems su asbestu ir jo gaminiais (statyba, laivų statyba, vamzdynų ir šilumos tinklų priežiūra, gaisrų gesinimas). Tokioje darbo aplinkoje asbesto plaušelių koncentracija ore kontroliuojama ir negali viršyti nustatytų normų.

O gyvenamojoje aplinkoje užtenka nors kartą netvarkingai atlikti remonto darbus rūsyje ar namuose, sudaužyti šiferio lakštą ir plaušeliai visam laikui apsigyvena šalia.

Kaip reikėtų saugiai nuo stogų pašalinti asbesto turintį šiferį, kitus asbesto gaminius?

Jei asbesto gaminių - šiferio, šiluminės izoliacijos medžiagų yra namuose, ūkyje, nepatariama jų šalinti patiems. Geriau šį darbą patikėti specialistams, turintiems specialią aprangą, kvėpavimo takų apsaugos priemones, specialius siurblius.

Pagrindinis asbesto šalinimo tikslas - apsaugoti aplinką nuo pavojingų asbesto plaušelių. Todėl reikėtų aptverti teritoriją, kad į ją nepakliūtų pašaliniai žmonės. Bet dažniausiai būna atvirkščiai: „nunešė" vėjas stogą ar tvarkoma šiluminė trasa, žiūrėk, pilnas kiemas žioplių.

Dirbantiesiems būtina pasirūpinti kvėpavimo takų apsauga, vienkartiniais drabužiais. Prieš darbus viską reikia sudrėkinti vandeniu. Atliekų nedaužyti, nemėtyti, sudėjus į krūvą apvynioti plėvele, surišti ir išgabenti į specialias tam skirtas aikšteles.

Bet žmonės neretai nuo stogų nuimtą asbestinį šiferį panaudoja kur kas ūkiškiau - sutrupina ir barsto ant kelio įvažų, duobių.

Tai - pats blogiausias pavyzdys. Taip daryti kategoriškai negalima. Važinėdami automobiliai kelia asbesto dulkes, nuodija aplinką.

Panašu, jog po kojomis kasdien besimėtantis asbestinis šiferis žmonėms neatrodo pavojingas?

Taip yra todėl, kad daugybę metų apie asbestą ir jo žalą žmonės nebuvo informuojami. Tačiau neatsitiktinai dabar valstybė prisiima atsakomybę už šį praeities palikimą, asbesto šalinimo programai skirdama daugiau nei 22 mln. litų.

Neramiai laukiame susirgimų nuo asbesto bangos Lietuvoje. Mat, su asbestu susijusios ligos pasireiškia tik po 20-40 metų, o Lietuvoje intensyviausia asbesto produktų gamyba vyko nuo 1970 iki 1990 metų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 1300 plaučių vėžio atvejų, 3,2 proc. iš jų - dėl praeityje buvusio asbesto poveikio. Dauguma plaučių vėžiu sergančių vyrų dirbo statybose ir tik vienas procentas iš jų nerūkė.

Negąsdiname žmonių, tik norime perspėti, kad būtina saugoti save ir kitus. Didesnį pavojų sveikatai kelia ne patys asbesto gaminiai, o neteisingas žmonių elgesys su jais. Jei nėra galimybių imtis visų apsaugos priemonių, geriau iš viso neliesti tų šiferio stogų. Nes žala aplinkai ir žmonių sveikatai, išleidus šį džiną iš butelio, gali būti kur kas didesnė.