Padidėjo sergamumas gripu

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, 47-ąją šių metų savaitę (lapkričio 17-23 d.) sergamumas gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis Lietuvoje, lyginant su prieš tai buvusia savaite, padidėjo.

Bendras penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis (44,6 atv./10 000 gyv.) buvo mažesnis nei 2007-2008 m. sezono 47-ąją sav. (52,1 atv./10 000 gyv.). Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Vilniuje, didžiausias - Šiauliuose. Sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis padidėjo visuose didžiuosiuose miestuose.

Europos gripo priežiūros sistemos (European Influenza Surveillance Scheme - EISS) duomenimis praėjusią savaitę Europos šalyse buvo registruoti pavieniai gripo atvejai.

Kiekvienais metais nuo gripo pasaulyje miršta 500 tūkst. žmonių. Lietuvoje šia liga kasmet suserga 30 -100 tūkst. gyventojų. Mūsų šalis kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis priklauso Europos gripo priežiūros tinklui EISS (European Influenza Surveillance Scheme). Gripo sezono metu renkami ES šalių duomenys apie sergamumą gripu ir kitomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, analizuojami virusologinių tyrimų rezultatai.

Gripas - ūmi infekcinė liga, sukeliama gripo viruso, pasireiškianti aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu, sloga. Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis kosint, čiaudint ar net šnekant. Užsikrėtęs žmogus gali susirgti per labai trumpą laiką - vidutiniškai per 48 val. Ši liga pavojinga dėl sukeliamų komplikacijų: bakterinio ar virusinio plaučių uždegimo, otito (kuris dažniausiai būna vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms), širdies raumens uždegimo, inkstų ligų ir kt. Sergama dažniausiai vieną - dvi savaites, tačiau, išsivysčius komplikacijoms (kurios būna ypač pavojingos), liga gali tęstis ilgiau.