Kalbėjimo prieš auditoriją baimė: Kaip ją nugalėti?

Kalbėjimo prieš auditoriją baimė yra gana plačiai paplitusi. Ji svyruoja nuo nežymaus nervingumo iki paralyžuojančios baimės ir panikos. Dauguma žmonių, bijančių kalbėti viešai, tiesiog vengia tokių situacijų, kur jiems reikėtų pasirodyti prieš auditoriją, arba, jei kitaip neišeina, pasirodo, bet tokiu atveju juos išduoda drebančios rankos ir balsas. Tačiau pasitelkus atkaklumą ir gerai pasiruošus, tai galima įveikti.

Padėti gali šie žingsniai:

• Žinokite savo temą. Kuo geriau suprasite, apie ką kalbate, tuo mažesnė tikimybė, kad padarysite klaidą ar išsimušite iš vėžių. O jei ir pamiršite tekstą, greičiau jį atsiminsite. Taip pat iš anksto apgalvokite, kokius klausimus galėtų užduoti auditorija ir pasiruoškite jiems atsakymus.
• Viską susiplanuokite iš anksto. Tvarkingai parenkite visą informaciją, kurią naudosite, įskaitant ir pagalbines, audio ir vizualines priemones. Kuo geriau viską suorganizuosite, tuo mažiau nervinsitės. Ant mažo lapelio užsirašykite planą, kad turėtumėte į ką pasižiūrėti.
• Praktikuokitės, praktikuokitės ir dar kartą praktikuokitės. Kelis kartus pasikartokite savo prezentaciją nuo pradžios iki pabaigos. Pristatykite ją žmonėms, prieš kuriuos nesijaučiate nepatogiai. Paklauskite jų nuomonės. Taip pat galite nufilmuoti save su vaizdo kamera, kad paskui galėtumėte peržiūrėti ir pataisyti klaidas.
• Giliai kvėpuokite. Tai labai nuramina. Prieš eidami į sceną ar kalbos metu, du ar daugiau kartų giliai ir lėtai įkvėpkite.
• Susikoncentruokite ties savo medžiaga, o ne ties auditorija. Pirmiausiai žmonės atkreipia dėmesį į pateikiamą informaciją, o ne į tai, kaip ji pateikiama. Gali būti, jog jie net nepastebės jūsų klaidų ir nervingumo. Net jei dalyvaujantieji ir pastebėtų, kad nervinatės, ar nukrypote nuo temos, jie jūsų nesmerks. Jie jus palaiko ir nori, kad ši prezentacija pasisektų.
• Nebijokite tylos pauzių. Jei pametėte mintį, arba susinervinote ir pamiršote, ką norėjote pasakyti, gali atrodyti, jog tylite visą amžinybę. Tačiau realybėje - tai tik kelios sekundės. Net jei pauzė trunka ir ilgiau, jūsų klausytojai veikiausiai panaudos ją apmąstyti jūsų žodžiams. Tokiu atveju būtų pats laikas kelis kartus lėtai ir giliai įkvėpti.
• Atpažinkite savo sėkmę. Po kalbos ar prezentacijos nepamirškite savęs pagirti. Galbūt ir ne viskas buvo tobula, tačiau gali būti, jog vertinate save daug griežčiau, nei pati auditorija. Kiekvienas, pasirodydamas viešai, padaro klaidų. Žiūrėkite į kiekvieną klaidą kaip į galimybę patobulėti.
• Ieškokite paramos. Susiraskite savitarpio pagalbos grupę, padedančią žmonėms, jaučiantiems scenos baimę. Yra gana efektyviai veikiančių ne pelno siekiančių organizacijų, kurios specializuojasi apmokydamos žmones viešai kalbėti ir vadovauti.

Jei paprasti baimės nugalėjimo pratimai nepadeda, jūsų gydytojas gali išrašyti raminamųjų vaistų, kuriuos reikia gerti prieš pasirodymą. Pvz., beta blokuotojai (paprastai naudojami aukštam kraujo spaudimui ir tam tikroms širdies ligoms gydyti) pasitvirtino kaip patikimas vaistas. Vieni beta blokuotojai yra efektyvesni už kitus. Jei jums išrašė vaistų, išbandykite juos prieš numatytą pasirodymą, kad pasitikrintumėte, kaip jie jus veikia.

Galima ir nueiti pas psichologą, kuris padėtų jums įveikti savo baimę.

Tam tikrose situacijose visai normalu nervintis ar nerimauti - kalbėjimas prieš auditoriją nėra jokia išimtis. Žmonės patiria nerimą prieš pasirodymą, scenos baimę ar įkvėpimo nebuvimą (rašytojai). Tačiau žmonės, patiriantys stiprią, sekinančią pasirodymo baimę, gali sirgti socialine fobija (arba socialiniu nerimo sutrikimu). Socialinę fobiją gali tekti gydyti vaistais, psichoterapija arba abiejų kombinacija.