Žmogaus klonavimas – iššūkis visai visuomenei

Prieš kelias dienas britų dienraštis „The Independent" išplatino informaciją apie tai, kad reprodukcinės medicinos specialistas daktaras Panayiotis Zavosas iš Kipro pareiškė iki šio laiko sukūręs 14 žmogaus embrionų ir 11 iš jų įsodinęs į to pageidaujančių moterų gimdas.

Pasak dienraščio, visa žmogaus klonavimo procedūra nufilmuota nepriklausomo dokumentinio filmo kūrėjo Peterio Williamso, kuris dienraščio redakcijai patvirtino, kad embrionai iš tiesų buvo klonuoti, o daktaro P. Zavoso pacientės iš tikrųjų tikisi sėkmingai išnešioti ir pagimdyti kūdikius, kurie specialiai buvo sukurti reprodukcijos tikslams. Plačiau apie tai galite paskaityti šiame mūsų publikuotame straipsnyje.

Žmonių klonavimas yra draudžiamas daugelyje šalių ir už tokią veiklą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaip teigiama, P. Zavosas veikiausiai dirbo laboratorijoje Artimuosiuose Rytuose, kur tokie įstatymai negalioja. Maža to, jis teigia, jog neva nėra vienintelis tokia veikla užsiimantis mokslininkas. Pasak jo, yra atliekami ir kiti tokio pobūdžio eksperimentai su embrionais. Tokių eksperimentų „vaisių" - išnešiotą ir pagimdytą kūdikį - P. Zavoso teigimu, galima tikėtis išvysti po metų ar dvejų.

Panašių pareiškimų P. Zavosas yra padaręs ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2004 metais jis taip pat kalbėjo apie greitą žmonių embrionų klonavimo „sėkmę".

Į pareiškimą reagavo ne tik daugelis mokslininkų, medikų, bet ir visuomenė. Dalies mokslininkų teigimu, tokie P.Zavoso pareiškimai - tik pigaus populiarumo vaikymasis, kuris neturi jokio rimto pagrindo, o tik įaudrina visuomenės vaizduotę ir kelia nepagrįstų vilčių vaikų negalintiems susilaukti tėvams. Nemažiau diskusijų kyla ir dėl tokių veiksmų bei pareiškimų etiškumo, juo labiau, kad P.Zavosas neneigia, jog kuria ir hibridinius - žmogaus ir gyvūno - embrionus.

Žinia, kad hibridinių embrionų kūrimas ir jų panaudojimas moksliniams tikslams nėra naujiena. Jis net gi yra legalizuotas kai kuriose Europos šalyse. Prieš metus tam pritarė ir leidimą tokius embrionus kurti bei naudoti po ilgų diskusijų suteikė ir Didžiosios Britanijos parlamentas.

Adriano Pessina: Žmogaus gyvybė tampa pramonės produktu

Reaguodama į naujausius P.Zavoso pasisakymus Vatikano radijo (italų k. redakcija) žurnalistė Francesca Sabatinelli apie tai kalbėjosi su Milano bioetikos centro direktoriumi prof. Adriano Pessina, šį trumpą interviu pateikiame ir mūsų skaitytojams.

Prof. Adriano Pessina. Bioetikos istorijoje yra buvę nepagrįstų pareiškimų, kurių niekas tuoj pat neįgyvendavo, tačiau parengdavo visuomenės viešąją nuomonę tam tikriems veiksmams. Nėra garantijų, kad P. Zavosas padarys tai, ką skelbia, reikėtų viską patikrinti. Tačiau ne kartą buvo naudojama tokia praktika - paskelbiama idėja, kuri sukelia savotišką skandalą, o vėliau ji nugesinama.

Vertėtų daugiau apie tai pamąstyti, nes žmonės dažniausiai lengvai apsipranta su skandalais ir vėliau nereaguoja, kai yra įgyvendinami net neįtikėtini dalykai. Tad šiuo atžvilgiu galimybė klonuoti žmogų laikui bėgant gali tapti reali.

Vėl iškyla problema, kad yra šalių, kuriose tokie tyrimai nėra draudžiami.

Puikiai žinome, kad yra šalių, kuriose kiekvieno žmogaus išskirtinumas bei jo teisių nepažeidžiamumas netapo visuotinai pripažintu principu, - net ir kai kuriose Vakarų kultūros kraštuose. Šiuo atveju aiškiai išryškėja politikų atsakomybė: nebegalima toliau žaisti gryno neutralumo korta. Nebeįmanoma toleruoti tokio puritoniško liberalizmo ir abejingumo, kai viskas leidžiama ir nedraudžiama tol, kol lieka žingsnis iki katastrofos. Akivaizdu, kad būtinas moralinis sąmoningumas, politinė valia, kuri nustato bendras vertybių normas. Reikia labiau atsižvelgti į mokslinius tyrinėjimus atliekančių žmonių moralinį sąmoningumą - tik šitai galėtų ateityje padėti išvengti tokių objektyviai nepriimtinų veiksmų.

Jūsų manymu, būtent šitai padėtų užkirsti kelią?

Reikia pabrėžti vieną dalyką: technologijos žmogus šiandien turi milžinišką galią, tačiau kartu jo moralinis sąmoningumas vis mažėja, vis labiau susijęs su menkais interesais.

Beje, mintis pagimdyti vaiką, kuris būtų kito žmogaus kopija, niekuo nesiskiria nuo siekio gaminti bet kokį kitą lengvai tiražuojamą objektą.

Žmogus, regis, taip pat tampa pramonės objektu, kurį galima reprodukuoti iki begalybės. Ši mintis ne tik klaidinga, bet ir nesuvokiama. Tą akimirką, kai pasukama šiuo keliu, nukenčia visas žmogaus orumas, ne vien tų, kurie atlieką šį veiksmą, bet mūsų visų moralinis sąmoningumas.