Viršsvoris – mokslininkų išgalvota problema?

Prieš pusę metų Sarah Mahoney, keliaudama verslo reikalais, apsilankė pas gydytoją. Po apžiūros daktarė Sarah'o paklausė, ar ji negalvojanti laikytis dietos? ,,Jūsų viršsvoris kelia didelę riziką susirgti širdies ligomis ar diabetu", - sakė gydytoja.

Grįžusi namo S. Mahoney ilgai svarstė, ar iš tikrųjų jai reikia numesti svorio? ,,Būdama per trisdešimt, sveriu 140 svarų (63,5 kg), o mano ūgis - 5 pėdos ir 4 coliai (164 cm), kūno masės indeksas - 27", - pasakojo Sarah.

,,Pagal šiuos parodymus aš priklausau viršsvorį turinčių žmonių kategorijai. Tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės, aš laikausi sveiko gyvenimo būdo - mankštinuosi kiekvieną dieną, valgau daug daržovių, vaisių bei skaidulinio maisto. Streso kupiną gyvenimą Niujorke iškeičiau į gyvenimą kaime Meino valstijoje. Mezgu, sodininkauju, medituoju", - toliau tęsė moteris. „Ar visa tai nieko nereiškia? Svarbu tik svarstyklių parodymai?" - retoriškai klausia S. Mahoney.

Pasirodo, toks klausimas kyla ne jai vienai, rašo žurnalas ,,Prevention". Remiantis keleto atliktų tyrimų duomenimis, ekspertai pradėjo abejoti, ar viršsvoris iš tikrųjų kelia tokį didelį pavojų sveikatai. Dažniausiai tyrimuose, susiejančiuose viršsvorį su diabetu, vėžio bei širdies ligomis tiriami smarkiai nutukę žmonės, kurių kūno masės indeksas yra arba viršija 30, tuo tarpu viršsvorį turintys žmonės tokiuose tyrimuose nedalyvauja.

,,Viršsvorį turintys žmonės nebūtinai turi sirgti širdies ligomis", - sako Kolorado universiteto medicinos profesorius, buvęs Amerikos širdies ligų asociacijos prezidentas, daktaras Robertas Eckelis.

Ligų kontrolės ir prevencijos centras (LKPC) bei Nacionalinis vėžinių ligų institutas, (NVLI) išanalizavę 37 000 suaugusiųjų mirties priežastis, nustatė, jog nutukę žmonės dažniausiai miršta nuo širdies arba vėžio ligų, tuo tarpu viršsvorį turintys priklausė tokiai pačiai mirties rizikos grupei kaip ir normaliai sveriantys žmonės.

Dar daugiau, tyrimo rezultatai parodė, kad viršsvoris apsaugo ne tik nuo vėžio ar širdies ligų, bet ir nuo įvairiausių kitokių ligų.

Kritikų nuomone, minėtas tyrimas neįvertino viršsvorio ar žalingų įpročių, tokių kaip rūkymas ar alkoholio vartojimas, įtakos žmogaus gyvenimo kokybei.

Vis dėlto šio tyrimo rezultatai plačiai nuskambėjo visuomenėje ir sukėlė daugybę debatų, ar iš tikrųjų viršssvorį turintiems žmonėms verta numesti svorio tam kad sumažėtų rizika susirgti širdies ligomis.

Niekas neprieštarauja, kad viršsvorio metimas yra bendro ligų prevencijos plano dalis, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus rizikos faktorius, tokius kaip amžius, šeimos ligų istorija, sako R. Eckelis.

Pavyzdžiui, su amžiumi didėja rizika susirgti vėžiu. Tiek moterys, tiek vyrai vyresni nei 45 metų turi didesnę tikimybę susirgti diabetu. Moterims sulaukusioms 55 metų padidėja rizika susirgti vėžiu ar širdies ligomis.

Tikimybė paveldėti vėžinius susirgimus yra nuo 5 iki 10 procentų, ir tai dažniausiai pasireiškia ankstyvajame gyvenimo laikotarpyje. Amerikos vėžinių ligų asociacijos teigimu (AVLA), daugumos vėžinių susirgimų priežastis yra genų mutacija, atsirandanti dėl amžiaus, gyvenimo būdo bei aplinkos faktorių, tokių kaip neveiklumas, rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu, padidėjęs radiacijos bei karcinogeninių chemikalų poveikis.

AVLA bei NVLI tvirtina, kad nors viršsvoris ar nutukimas susiję su padidėjusia vėžinių susirgimų rizika, tačiau nėra visiškai įrodyta, kad numetus svorį ši rizika sumažės.